Ukraina gali tapti stipriausia karine jėga Europoje, prilygtų JAV galiai, Rusija neturėtų jokių šansų (4)
Ukrainos prezidento patarėjas Michailo Podoliakas išvardijo, kiek ginklų reikia Ukrainai. Jei ji gautų tokius ginkluotės kiekius, Ukraina taptų viena stipriausių valstybių karine prasme.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Podoliakas teigia, kad Ukrainai reikia tūkstančio 155 mm haubicų, 300 salvinės ugnies sistemų (MLRS ir HIMARS), 2000 šarvuočių, 500 tankų, 1000 dronų. Turint omenyje, kas remia Ukrainą, tai lemtų visišką perėjimą prie NATO standartų.
Štai Ukrainos artilerija jau beveik visiškai perėjo prie 155 mm standarto. Sovietinio 152 mm kalibro amunicijos jau beveik nebėra nei Ukrainoje, nei Europos Sąjungoje. Tačiau Ukrainai labai reikia daugiau haubicų, nes šiuo metu vietomis rusų ginkluotė skaičiumi net 10-15 kartų lenkia ukrainiečių.
Jei Ukraina gautų tūkstantį 155 mm haubicų (o tikrai negaus), pagal tokios artilerijos skaičių ji taptų viena lyderių pasaulyje. JAV turi maždaug porą tūkstančių 155 mm haubicų - į šį skaičių įeina ir savaeigė, ir tempiama artilerija. Rusija 2021 metais turėjo 2433 ilgo nuotolio artilerijos vienetus.
M777 haubicos yra geras pavyzdys. Ukraina norėtų tūkstančio tokio kalibro haubicų? JAV turi tik apie tūkstantį M777, Ukraina - apie 118. Jokia kita šalis neturi nė 100 M777 haubicų.
300 HIMARS ir M270 MLRS sistemų irgi mažai tikėtina parama. JAV turi 640 tokios ginkluotės vienetų. Daugelis šalių Europoje turi vos po kelias ar kelias dešimtis.
500 tankų? Iš kur tiek paimsi! Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija turi po porą šimtų naudojamų tankų. Aišku, saugyklose yra senų tankų, bet juos reikėtų paruošti naudojimui. Be to, atrodo, kad tankų perdavimas Ukrainai apskritai yra sudėtingas klausimas - Vokietija nenori, kad Ispanija savo nenaudojamus „Leopard 2 A4“ perduotų Ukrainai.
Ukrainai reikia ir 2000 įvairių šarvuočių. Tai yra - šarvuotų pėstininkų transporterių, kovos mašinų, visureigių. JAV jų tikrai turi 22 tūkstančius, bet tikriausiai daugiau. Tačiau britai ir vokiečiai neturi nei dviejų tūkstančių. Tokia parama būtų realistiška, bet jai prireiktų labai daug laiko. Be to, daug skirtingų mašinų apsunkintų priežiūrą, logistiką ir apmokymus. Kita vertus, jei Ukraina gautų tokius pajėgumus, pagal šarvuočių skaičių Europoje ji nusileistų tik Prancūzijai.
1000 dronų irgi nėra neįmanoma parama. Tik kokių? Kovinių tiek rasti nepavyks ir jų naudojimui reikėtų labai ilgų mokymų. Naikintuvų Ukraina neprašo - kaip ir tankai, naikintuvai Vakaruose yra sunki tema. JAV turi daugiau nei du tūkstančiu lengvų kovinių lėktuvų. Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė turi po pusantro-du šimtus ketvirtos kartos naikintuvų. Jei Ukraina norėtų atkurti visos savo oro erdvės kontrolę, jai prireiktų bent 200 naikintuvų ir labai daug priešlėktuvinių raketų sistemų.
Iš esmės, kadangi visa Ukrainai suteikta ginkluotė būtų veikianti, kiekybiniais pajėgumais Ukraina Europoje nebenusileistų niekam. Tai būtų stipriausia karinė jėga Senajame Žemyne.
Ir tai yra liūdna. Ilgi taikos dešimtmečiai užmigdė Vakarų karinę pramonę. Visi mato, kokios efektyvios yra NLAW ir „Javelin“ prieštankinės raketos, bet jų gamybos apimtys yra tragiškai žemos.