„Šturmas per upę yra savižudybė“: Ždanovas paaiškino, kas laukia Rusijos kariuomenės, jei ji bandys apsupti Lysyčanską ()
Lysyčanskas bombarduojamas jau dvi savaites, kas toliau? Pasakoja karo ekspertas Olegas Ždanovas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos kariuomenė, kuri neseniai turėjo tik pramoninę zoną „Azot“ gamyklos teritorijoje, paliko Severodonecką ir pasitraukė link Lysyčansko. Tai paskutinis didelis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamas miestas Luhansko srityje. Naujienas iš fronto, tiesiogiai per TV kanalą „Current Time“, komentavo karo ekspertas Olegas Ždanovas.
– Sužinoję apie Ukrainos kariuomenės išvedimą iš Severodonecko nustebome – ar šis įvykis yra tai, ko vertėjo laukti?
– Iš pat pradžių sakiau, kad Severodonecko išlaikymas yra ne politinis, o karinis uždavinys. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas turėjo įvertinti jo išlaikymo laiką. O pagrindinis kriterijus buvo mūsų kariuomenės praradimai laikant šį miestą. Taigi man tai buvo absoliučiai laukiama ir nuspėjama.
– Kaip apskritai viskas vyko? Kodėl taip ilgai užtruko Severodonecko gynimas, jei iš pradžių jums buvo aišku, kad jį teks atiduoti?
- Severodonecko išlaikymas labai išsekino priešą. Mes padarėme daug apčiuopiamų nuostolių Rusijos kariuomenei. Ne veltui šiandien Rusijos kariuomenė visame pasaulyje stengiasi pradėti taikos derybų klausimą. Kiek jie ten bandys šturmuoti mūsų pozicijas – nebesvarbu. Tačiau šiandien Rusijos kariuomenėje nebėra puolimo potencialo.
– Kaip klostysis karinė situacija Luhansko srityje? Ko tikėtis?
– Manau, kad kai kuriose atkarpose jie bandys atnaujinti puolimo operacijas. Gal nuo Iziumo ir Limano iki Slavjansko. Dabar jie ten persigrupuoja. Galbūt, nuo Popasnajos iki Seversko. Bet bet kuriuo atveju jie sugrįžo į pradinį tašką. Dabar, net jei paliksime Severodonecką, jiems teks įveikti beveik kilometro ilgio upės šaką, tada kirsti Šiaurės Donecą ir užkopti į aukštą krantą, ant kurio yra Lysyčanskas.
– Bet kaip dėl Rusijos gynybos ministerijos pareiškimo, kad Lysyčanskas jau apsuptas iš pietų?
- Jie neapsupę jo, o tik bando pasiekti iš pietų pusės. Iš šiaurės ir iš rytų Lysyčanską uždaro Šiaurės Doneco upė. Rusams ten patekti sausuma neįmanoma. Iš pietų jie bando „išspausti“ miestą. Tačiau šiandien jie sustabdomi. O iš vakarų tai yra mūsų kontroliuojama teritorija.
Jie gali priartėti prie miesto ir pradėti jį šturmuoti, bet šturmas per upę paprastai yra savižudybė. Be to, Lysyčanskas yra aukščiau nei upės salpa. Tai yra, visa tai matoma ir šaudoma per visą šaulių ginklų diapazoną. Net jei jie prisiartins prie miesto iš pietų, pakraščiuose kils kautynės. Bet tik iš vienos pusės. Kita vertus, jie neturi jokių šansų perplaukti upę be didžiulių nuostolių. Nežinau, kiek jiems tai kainuos ir iš kur pasisems jėgų tokiam puolimui.
– Jei sakote, kad Rusija per šį puolimą prarado tiek energijos ir patyrė tiek daug nuostolių, ar dabar Ukrainos kariškiai gali kontratakuoti Rytų Ukrainoje ar kituose regionuose?
– Kituose regionuose mes taip ir darome: bandome vykdyti kontrpuolamuosius veiksmus. Turime vieną problemą: viskas priklauso nuo ginklų. Neturime pakankamai ginklų, kad galėtume vykdyti kontrpuolimo veiksmus. Šiandien turime pakankamai ginklų, kad galėtume atlikti gynybinę operaciją, kurią mes ir darome. Gynybinė operacija, kurios pagrindinė užduotis yra kuo labiau išvarginti priešą.
– O Ukrainos rytuose, kontratakos neįmanomos?
– Šiandien tai neįmanoma. Kariuomenė yra išsekusi, reikalingas atsargų papildymas, o svarbiausia – ginkluotės gavimas, kuri vis dar yra pakeliui.
– Sakėte, kad Rusijai po šių puolamųjų veiksmų reikės labai ilgos pertraukos. Kaip manote, kiek ši pertrauka turėtų trukti Rusijai?
– Manau, kad Rusijos Federacijai reikia bent dviejų mėnesių surinkti veiklos rezervus. Beje, dabar jie skubiai pradeda formuoti trečiąjį kariuomenės korpusą Mulino bazėje Nižnij Novgorodo srityje. Rugpjūčio pradžioje jie nustatė sau terminą, turi suformuoti tankų korpusą, tačiau jame turėtų būti tik 200 tankų ir 400 pėstininkų kovos mašinų. Korpusą daugiausia sudarys samdiniai. Tai yra labiausiai motyvuoti pėstininkai, kurie gali kovoti. Tie, kurie turi sudarę kontraktus, į puolimą turi būti varomi su lazda.
– Iš šio karo pavyzdžio jau išmokome, kad jei Rusija negali ko nors paimti, tai gali bombarduoti ir sunaikinti artilerija. Ar Lysyčanskas gali susidurti su tokiu scenarijumi?
- Dėja taip. Faktas yra tas, kad Lysyčanskas jau bombarduojamas. Tiek aviacija, tiek artilerija miestą jau iš anksto griauna nuo žemės paviršiaus. Jie tai pradėjo daryti prieš dvi savaites
