Kiek daugiau nei prieš savaitę prasidėjusias kibernetines atakas prieš Lietuvą kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius vertina kaip visiškai nerimtas ir tvirtina, kad galime sulaukti kur kas stipresnių. Jis net įvertino, kokia tikimybė, kad kibernetinių atakų metu būtų „nulaužta“ visa Lietuva bei įvardijo, kiek tai galėtų kainuoti.

Atsakomybę dėl paskirstytų paslaugų trikdymų (DDoS) atakų prisiėmė prorusiška grupuotė „Killnet“. M. Pareščius DDoS atakas palygino tokiu pavyzdžiu: „Yra teritorija, kuri yra užtverta varteliais. tų vartelių plotis yra ribotas, pro juos gali praeiti ribotas kiekis žmonių. Kai tų žmonių atsiranda daugiau nei varteliai praleidžia, jie užsikemša.“

„Delfi“ televizijos laidoje „Jūs rimtai?“ viešėjęs M. Pareščius kritiškai vertina kai kurių komentarus, kad tokios atakos kainuoja per brangiai, tad turėtų greitai baigtis. Jo teigimu, atakos toliau vyksta, tik mažiau apie jas kalbama.

O ar įmanoma tokiomis atakomis visą Lietuvą atjungti nuo interneto? „Penki ekskavatoriai, apie pusantros valandos darbo ir viskas. Reikia su ekskavatoriais tinkamoje vietoje tiesiog pakasti du metrus. Juokas juokais, bet realiai tik tiek tereikia. Mes kažkada esame skaičiavę, kiek tam reikėtų pinigų, ir tai yra tik keli tūkstančiai eurų. Jeigu fiziškai atjungti Lietuvą. Net ir karo atveju ar kažkokios kitokios situacijos atveju toks būdas egzistuoja, – kalbėjo M. Pareščius bei įvardijo sumą, kiek tokiam tikslui kainuotų kibernetinės atakos. – Tik 50-70 tūkstančių.“

Svarstant, ar toks scenarijus įmanomas, M. Pareščius įvardijo Estijos atvejį. 2007 metais, kai Estija nusprendė Antrajame pasauliniame kare žuvusiems rusams skirtą Bronzinio karo paminklą perkelti į miesto pakraštyje esančias karių kapines, kibernetinių atakų metu buvo paralyžiuotas pagalbos skambučių centro darbas, neveikė dviejų pagrindinių šalies bankų internetinės bankininkystės sistemos.

Ir nors praėjo penkiolika metų, M. Pareščius teigia, kad dabar į Lietuvą nukreiptos kibernetinės atakos strategiškai labai panašios į tai, ką Estija patyrė anuomet. „Koordinavimas ir veiksmai, kurie buvo daryti tada ir dabar, yra labai panašūs. Aš tuo metu mačiau kaip viskas vyko ir dabar mačiau koordinavimą, mačiau, kokie taikiniai buvo pasirinkti. Dalis jų net ne Lietuvoje, tai dar įdomiau, dar latviams kliuvo už mus. Netyčia. Sumaišė. Hakeriai, rinkdami, ką pulti, netyčia ir latvius užkabino“, – tvirtino „Delfi“ laidoje viešėjęs kibernetinio saugumo ekspertas.

Tiesa, kibernetines atakas patyrė ne tik Lietuva. Kliuvo ir Norvegijai. Ir nors vėliau Norvegijos premjeras pranešė, kad ataka nesukėlė jokios reikšmingos žalos, trumpesnių ar ilgesnių ryšio sutrikdymų vis dėlto buvo.

Ar tokie puolimai yra rimti, o gal galime sulaukti ir rimtesnių? „Man tokie puolimai yra nerimti. Nors puolė ne tik „Killnet“, buvo dar kelios grupuotės, – teigė M. Pareščius ir pridūrė, kad puolimas priklauso ir nuo koordinavimo. – Jei valstybė koordinuotų, būtų stipriau. Čia ne valstybė koordinavo. Pirmadienį koordinavo jaunimėlis, o antradienį koordinatorius buvo pakeistas. Kiek supratau, buvo dėdės atėję su žvaigždutėmis ant pečių ir viskas pasikeitė. Bet tai nerimta.“

Jei ši ataka nebuvo rimta, ar turime ruoštis rimtesnei? „Turime ruoštis ne DDoS atakai. Tą ataką, kurią matėme, aš matau visai kitaip. Tai eterinis triukšmas, dūmų uždanga. Kaip bepavadintume. Tuo metu yra daromi kiti veiksmai“, – tvirtino pašnekovas.

Beje, jis priminė, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, lietuviai taip pat vykdė tokią ataką prieš Rusiją. Tuo metu buvo raginama savo naršyklėje atsidaryti tam tikrą puslapį ir būti DDoS atakos dalimi. „Mums reikėjo dūmų uždangos. Mes duomenų bazes vogėme“, – tvirtino M. Pareščius pridurdamas, kad lietuviai tuo metu padarė gerą darbą. O kas tiksliau buvo padaryta? Kibernetinio saugumo eksperto teigimu, tuo metu buvo gauti visi kariaujančių rusų duomenys ir buvo skambinama jų tėvams pasakyti, kokius kruvinus ir siaubingus dalykus jie vykdo.

Kalbėdamas apie kibernetines atakas M. Pareščius pabrėžė, kad ne tik įmonės, bet ir visi kiti asmenys, turintys įrenginį, kuriame įjungtas internetas, turi būti itin atidūs ir padaryti kai kuriuos darbus čia ir dabar. „Mobilusis įrenginys arba kompiuteris gali būti ne tas, į kurį bus nukreipta ataka, bet įrenginys, kuris bus panaudotas kibernetinei atakai vykdyti. Jūs tapsite atakuojančia puse. Įrenginys bus užkrėstas virusu, bus perimtas valdymas ir jis atakuos valstybę iš vidaus, – kalbėjo M. Pareščius ir priminė, ką būtina padaryti kiekvienam. – Atnaujinti programinę įrangą, įdiegti antivirusinę programą ir kas pusmetį pasikeisti slaptažodį. Tik tiek.“

Komentarai ()