Prancūzijos ekspertas žaliąją energiją išdėjo į šuns dienas – „dujų ir elektros šokas, kurį patiriame, nėra susijęs su karu Ukrainoje“  (31)

Liepos 22 d. laikraščio „Le Figaro“ svetainėje paskelbtame interviu prancūzų energetikos politikos ekspertas Fabienas Bouglé teigė, kad „dujų ir elektros šokas, kurį patiriame, nėra susijęs su karu Ukrainoje, o yra įsišaknijęs dėl didėjančio atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo Europoje“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Fabienas Bouglé yra knygų „Vėjo turbinos: tamsioji ekologinio perėjimo pusė“ ir „Branduolinė energija: paslėptos tiẽsos“ autorius. 2019 metais jis dirbo ekspertu Prancūzijos nacionalinės asamblėjos dėl atsinaujinančių energijos šaltinių tyrimo nagrinėjimo parlamentinėje komisijoje.

F. Bouglé anksčiau ne kartą kritikavo perėjimą į „žaliosios“ energijos naudojimą ir pasisakė už branduolinę energetiką. Šių metų kovą, komentuodamas prancūzų bendrovės „Engie“ sandorį dėl SGD importo su amerikiečių „Cheniere Energy“, laikraščiui „Le Figaro“ jis sakė:

„Akivaizdu, kad JAV skalūnų dujų pirkimas Prancūzijoje atgaivina diskusiją, ar reikėtų panaudoti mūsų šalyje didelius skalūnų dujų kiekius. Tačiau ne dujų pagalba galime užtikrinti savo suverenitetą kuro srityje. Šiaip ar taip, Prancūzija, norinti elektrifikuoti savo gamyklas dėl akivaizdžių priežasčių – sumažinti taršių dalelių emisiją, šiame energetiniame kare turi kozirį: 70 % jos elektros pagaminama atominėse elektrinėse. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo dešimtmečio pradžioje Prancūzija sugebėjo išsivaduoti iš priklausomybės nuo iškastinio kuro.

Kaip pažymi ekspertas, Prancūzija „investavo beprotiškas sumas į atsinaujinančius energijos išteklius“ ir tuo pat metu nepaisė atominių elektrinių priežiūros ir plėtros, todėl susidarė situacija, kai dėl korozijos problemų reikėjo išjungti vieną iš jų.

„2021 metais mūsų šalis buvo elektros eksportuotoja; šiemet turėsime daug importuoti. Mūsų vadovai stokoja ilgalaikės vizijos, nes jie nematė, kad ši energetinė krizė prasidėjo dar gerokai prieš karą Ukrainoje, privedė mus prie absurdiškos situacijos, kai pirmą kartą per 40 metų tenka svarstyti galios normavimą.“

Nes svarbiausias klausimas yra energijos gamyba. Energijos, ypač elektros, gamybai turime šansų, tai mūsų istorinis modelis... branduolinė energija“, – „Politico“ citavo E. Macroną.

Tačiau, pasak F. Bouglé, E. Macrono posūkis branduolinės energetikos srityje netruko pakankamai ilgai, kad būtų galima pamatyti jo vaisius. Pasak jo, per pastaruosius dešimt metų Prancūzijos valdžia ir asmeniškai Emmanuelis Macronas, būdamas ūkio ministru, priėmė per daug blogų sprendimų, pavyzdžiui, pardavė „Alstom“ ir „Arabelle“ turbinas, žymiai padidindami atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, pvz. vėjo turbinų, uždarydami Fesenheimo atominę elektrinę. Tačiau svarbiausia, kad jie prarado savo ilgalaikę viziją energetikos politikoje ir šioje srityje sunaikino Prancūzijos pramonės potencialą.

 

Atominė elektrinė Fesenheimo mieste buvo galutinai uždaryta 2020 m., po 42 veiklos metų. Pagal 2015 m. Energetikos pereinamojo laikotarpio į ekologišką augimą įstatymą, numatantį sumažinti elektros energijos, pagamintos iš branduolinės energijos, dalį, skatinant atsinaujinančią energiją, Fesenheimas tapo pirmąja atomine elektrine, kuri buvo uždaryta prieš perrenkant Emmanuelį Macroną.

Senstant EDF (Prancūzijos elektros bendrovė) branduoliniams įrengimams, jų sustabdymai dėl techninės priežiūros pastaruoju metu padažnėjo, o Prancūzijos atominės elektrinės šiuo metu dirba maždaug 50 % savo pajėgumo, ir tai skatina energetikos krizę kaimyninėse šalyse.

Kalbėdamas apie dabartinę energetikos situaciją Prancūzijoje, ekspertas atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 metais šalis buvo apsirūpinusi ir ji netgi turėjo teigiamą 43 teravatvalandžių prekybos balansą (skirtumas tarp eksporto ir importo į Europą). Tačiau Prancūzija dabar importuoja dešimt teravatvalandžių iš Vokietijos ir Belgijos, su kuriomis iki 2019 metų turėjo šešių teravatvalandžių perteklių.

 

„Tai reiškia, kad Fesenheimo uždarymas, aprūpinęs mūsų kaimynus elektra be anglies, prisidėjo prie mūsų priklausomybės nuo Vokietijos, o ypač nuo jos anglimi kūrenamų elektrinių“.

F. Bouglé priduria, kad Vokietija „į Prancūzijos elektros energijos sąskaitų padidėjimą žiūri labai teigiamai, nes tai yra Prancūzijos įmonių konkurencingumo mažėjimo sinonimas“.

„Vokietijos „Agoraenergiwende“ vidiniame dokumente prieš kelerius metus numatė, kad Prancūzijos atominės energijos nuosmukis užtikrins Vokietijos anglimi kūrenamų elektrinių konkurencingumą. Ir štai kur mes dabar esame“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

Kartu jis anksčiau pažymėjo ir tai, kad Vokietijos bandymai atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų, ignoruojant branduolinę energiją, pasikliaujant dujomis, kurios laikomos tarpiniu sprendimu „žaliosios“ energetikos perėjimo laikotarpiui privedė prie priklausomybės nuo JAV.

„Vokiečiai turi ieškoti alternatyvių sprendimų, o suskystintos gamtinės dujos, gaminamos iš JAV skalūnų dujų, yra vienas iš sprendimų, prieinamų Europai, ypač dėl to, kad neatidėliotinų dujų kaina yra pasiekusi visų laikų aukštumas. Ciniškai vertinant galima teigti, kad karas Ukrainoje leidžia JAV smogti dvigubą smūgį: apriboti Rusijos energetinę geopolitinę įtaką Europoje ir kartu plėsti dujų eksportą dujų šoko akivaizdoje“, – atkreipė dėmesį F. Bouglé, komentuodamas prancūzų bendrovės „Engie“ sandorį dėl SGD importo su amerikiečių „Cheniere Energy“.

 

Paradoksas yra tai, kad vėjo turbinų ir saulės baterijų, kaip alternatyvų dujoms, skaičiaus padidėjimas Prancūzijoje skatina grįžti prie iškastinio kuro.

„Jokio reikšmingo ilgalaikio mūsų šiluminės gamybos pajėgumų mažėjimo nėra. Iki 2022 metų būsime dar labiau priklausomi nuo iškastinio kuro jėgainių. Remiantis RTE 2021 metų balanso duomenimis, Prancūzijoje 2021 metais pagaminta 8 % elektros energijos naudojant iškastinį kurą. Tai nedidelis padidėjimas, palyginti su 2020 m., kai anglimi kūrenamos energijos gamyba padvigubėja  – pažymi ekspertas.

Ironija slypi tame, kad „statymas“ dėl „žaliosios“ energijos neišvengiamai padidina taršą. Kadangi vėjo ir saulės energija yra nepastovi, o greitai padidinti ar sumažinti atominių elektrinių pajėgumų neįmanoma, būtina statyti ir jėgaines, kurios varomos iškastiniu kuru.

 

„Todėl yra iliuzija manyti, kad savo priklausomybę nuo iškastinio kuro sumažinsime kurdami su pertrūkiais atsinaujinančius energijos šaltinius. Štai kodėl dujų ir naftos bendrovės, tokios kaip „Engie“ ir „TotalEnergie“, daug investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius, kad ilgainiui konsoliduotų savo iškastinio kuro rinką“, – sako F. Bouglé.

Energetikos ekspertas daro išvadą, kad tezė, jog vėjo jėgainių plėtros padidinimas kompensuos Rusijos dujų tiekimo nutraukimą, yra visiškai klaidinga. Prancūzija turėtų skubiai apsvarstyti galimybę pradėti plataus masto ir ambicingą branduolinį planą.

„Kad tai padarytume, turime kuo greičiau nustoti investuoti šimtus milijardų į vėjo turbinas, kurios yra nenaudingos, išskyrus Vokietijos ir Danijos pramonės konsorciumo „Reedus“ praturtėjimą“, – pažymi ekspertas.

Prancūzijos ekologinio pereinamojo laikotarpio ministerijos duomenimis, vėjo turbinų energijos gamyba sudaro 1,6 % pirminės energijos suvartojimo, o jų įrengimui buvo skirta daugiau nei 100 mlrd. dolerių.

„Tai didžiulis fiasko, kurį reikia kuo greičiau sustabdyti, kad būtų sukurta didelė erdvė naujos saugios atominės energijos srityje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Technologijos.lt
(23)
(3)
(20)

Komentarai (31)