Rusija perka milijonus raketų ir artilerijos sviedinių iš Šiaurės Korėjos, kad paremtų savo invaziją į Ukrainą, teigiama naujai išslaptintoje JAV žvalgybos išvadoje.

Vienas JAV pareigūnas, pageidavęs likti anonimiškas, pirmadienį sakė, kad faktas, jog Rusijos gynybos ministerija kreipėsi į Pchenjaną, parodė, kad „Rusijos kariuomenė ir toliau Ukrainoje kenčia nuo didelio tiekimo trūkumo, iš dalies dėl eksporto kontrolės ir sankcijų“.

JAV žvalgybos pareigūnai mano, kad ateityje rusai gali bandyti įsigyti papildomos Šiaurės Korėjos karinės technikos. Apie žvalgybos duomenis pirmasis pranešė „NewYork Times“.

JAV pareigūnas tiksliai neatskleidė, kiek ginkluotės Rusija ketino pirkti iš Šiaurės Korėjos.

Išvada padaryta po to, kai J. Bideno administracija patvirtino, kad Rusijos kariuomenė rugpjūtį priėmė Irane pagamintus dronus, skirtus naudoti Ukrainoje mūšio lauke.

Baltieji rūmai praėjusią savaitę pranešė, kad Rusija susidūrė su techninėmis problemomis dėl „Mohajer-6“ ir „Shahed“ serijos bepiločių orlaivių, nupirktų vykdant tai, kas, pasak J. Bideno administracijos, greičiausiai bus dalis Rusijos plano įsigyti šimtus Irano nepilotuojamų orlaivių naudojimui konflikte.

Pirmadienį Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas sakė, kad Irane pagaminti bepiločiai orlaiviai gali gabenti tris kartus daugiau amunicijos nei Ukrainos pajėgų naudojami Turkijoje pagaminti „Bayaktar“. Jis sakė manantis, kad Ukrainos oro gynyba juos numušti bus pajėgi.

„Vienintelis dalykas, į kurį reikia (atsižvelgti), yra tai, kad tai yra modernus smogiantis dronas. Bet mes nežinome jo produkcijos kokybės, jį Iranas (pagamino) iš kontrabandinių dalių, nes šaliai taikomos sankcijos“, – per Ukrainos televiziją „Espreso“ sakė J. Ignatas.

„Tikėkimės, kad (dronai) nėra labai gerai pagaminti ir mūsų priešlėktuviniai pabūklai juos numuš, kaip ir visus kitus priešus (dronus)“.

Bet koks Šiaurės Korėjos ginklų pardavimas Rusijai būtų JT rezoliucijų, draudžiančių Pchenjanui eksportuoti į kitas šalis ar iš jų importuoti ginklus, pažeidimas.

Šiaurės Korėja siekė stiprinti santykius su Rusija, nes didžioji Europos ir Vakarų dalis atsitraukė. Režimas kaltino JAV dėl Ukrainos krizės ir tvirtino, kad Vakarų „hegemoninė politika“ pateisina Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-Unas neseniai apsikeitė laiškais, kuriuose ragino „visapusį“ ir „strateginį bei taktinį“ šalių bendradarbiavimą.

Maskva taip pat prisijungė prie Šiaurės Korėjos ir pasmerkė praėjusį mėnesį atnaujintas didelio masto bendras karines pratybas, kuriose dalyvavo JAV ir Pietų Korėja, kurias Pchenjanas laiko invazijos repeticija.

Rusija kartu su Kinija paragino sušvelninti JT sankcijas, įvestas reaguojant į Šiaurės Korėjos branduolinių ir balistinių raketų bandymus.

Būdami JT saugumo tarybos nariais, nuo 2006 m. jie patvirtino 11 sankcijų Šiaurės Korėjai raundų. Tačiau gegužę jie vetavo JAV vadovaujamus bandymus įvesti naujas priemones režimui po daugybės didelio atgarsio sulaukusių raketų bandymų.

Šiaurės Korėja taip pat pareiškė esanti pasirengusi siųsti statybininkus padėti atstatyti Rusijos okupuotas teritorijas Ukrainoje, pažeisdama JT rezoliuciją, pagal kurią valstybės narės įpareigojo iki 2019 metų visus Šiaurės Korėjos darbuotojus grąžinti į savo teritoriją.

Šiaurės Korėjos ambasadorius Maskvoje neseniai susitiko su pasiuntiniais iš dviejų Rusijos remiamų separatistinių teritorijų Ukrainos Donbaso regione ir išreiškė optimizmą dėl bendradarbiavimo „darbo migracijos srityje“, remdamasis savo šalies sušvelnėjusia pandemijos pasienio kontrole.

Liepą Šiaurės Korėja tapo vienintele šalimi, neskaitant Rusijos ir Sirijos, pripažinusia apsiskelbusias Luhansko ir Donecko respublikas, ir toliau derinosi su Rusija dėl konflikto Ukrainoje.

Komentarai (4)