Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kreipdamasis į tautą, paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje. Gynybos ministras Sergejus Šoigu tvirtina, kad kariaujama „ne tiek su Ukraina, kiek su kolektyviniais Vakarais.“ Ko laukti iš Rusijos, kaip vyks šis procesas ir kaip keisis karo Ukrainoje padėtis, ir padėtis pačioje Rusijoje – apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ trečiadienį diskutavo ekspertai ir analitikai.

Šlekys: išmušė Rusijos visuomenės testo valanda

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) dėstytojas, karybos ekspertas Deividas Šlekys sakė, kad V. Putino pareiškimas jį nustebino vienu aspektu, bet kitu – ne.

„Esu nustebęs dėl to, kad taip ilgai delstas, temptas sprendimas buvo priimtas. Nes akivaizdžiai nenorėjo tokio sprendimo priimti V. Putinas. Matyt, kad nelabai entuziastingai ir šį kartą jį priėmė, sprendžiant iš jo kalbos – ne kartą jis pabrėžė, kad dalinė tik mobilizacija.

Bet kartu esu ir nenustebęs, jei Rusija toliau nori likti kare ir kautis, Rusijai reikėjo spręsti karių skaičiaus klausimą. Gaila, kad Rusija nusprendė nestabdyti karo veiksmus, pradėti diplomatines derybas, pripažįstant padėtį karo lauke, bet nusprendė mesti papildomus žmogiškuosius resursus ir tęsti kovą“, – teigė karybos ekspertas.

Jo teigimu, dabartiniai Rusijos resursai Ukrainoje situacijos pakeisti negalėjo.

„Tikrai ne. Mes matome, kad Rusija ne tik nesugeba ir nesugebėjo, kontroliuodama tikrai didžiulę teritoriją, kiek ji dabar yra užėmusi, okupavusi. Ne tik galėtų kariai ar represinės struktūra administruoti tas teritorijas, ruošti referendumas efektyvia, tai čia vienas dalykas, ir tada dar atlikti kovinius veiksmus – tai akivaizdžiai matėsi.

Jeigu ukrainiečiai pradėjo pulti Chersono kryptimi, rusai buvo priversti atitraukti, nes nepakanka karių dengti visų fronto linijų. Tai indikuoja, kad yra trūkumas, jei ne pačių, bet tų, kurie gali kautis ir yra apmokyti tai daryti“, – sakė jis.

D. Šlekys taip pat kėlė klausimą, kokio amžiaus, kokios parengties Rusijos Federacijos rezervistai bus iškviesti kariauti.

„Kiek suprantu, tai ši dalinė mobilizacija apima du segmentus. Tai yra bendriniai žmonės, kurie yra tarnavę ir buvę eiliniais pėstininkais ir tam tikros specializacijos specialistai. (…) Kyla klausimas – kokio jie yra amžiaus? Ar jie yra baigę tarnybą prieš 5 metus ar prieš 10? (…) Įgūdžiai vis tiek pasimiršta, nesvarbu, kada tarnavai kariuomenėje, tie įgūdžiai atbunka, juos reikia atnaujinti.

Bet jei prisimeni kaip laikyti šautuvą ir kaip šaudyti, to nepakankama – ar Rusija turi pakankamai vadų, karininkai, kurie vadovaus jiems? Kiek čia yra likę energijos? Karys, žmogus, kuris moka šaudyti, jis vienas pats nieko neduos, jį turi vesti komanda. Ar yra kultūra, sistema sukurti funkcionuojančią komandą, kuri gebėtų kautis ir duotų rezultatą?“ – klausimus kėlė VU TSPMI dėstytojas D. Šlekys.

Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas, kalbėdamas apie galimus antikarinius protestus Rusijoje, svarstė, jog pirmiausia žmonės bandys bėgti.

„Manau, kad bus tų protestų, bet klausimas – kokio mąsto, kokie kiekiai. Bijau, kad pirmiausia žmonės bandys bėgti. (…) Politiniam elitui tai gali būti signalas, kad ne visi visuomenėje yra patenkinti. Gal jie nesutinka, maištauja. (…) Gali būti paskata dar labiau maištauti, pykti ant V. Putino ir gal elito lygmenyje daryti korekcijas.

Yra svarbus momentas, mes visą laiką kalbėjome, kad jei mobilizacija įvyks – o ką sakys visuomenė. Tai Rusijos visuomenė gavo šansą pasakyti, ką jie mąsto apie šią situaciją. (…) Tai yra Rusijos visuomenės testo valanda – kiek jie nepatenkinti tuo“, – sakė politologas.

Jis teigė, jog mobilizacija visada būdavo taikomas kaip paskutinis metodas, „kai kiti metodai nebetenkina“.

Girnius: padėtis yra bloga

Filosofas Kęstutis Girnius teigė, jog šis V. Putino pareiškimas yra gana reikšmingas. Nes jis sureikšmina galimybę, anot jo, susitarti diplomatiniu būdu.

„Paskelbus karą reiškia, kad Rusija beveik turi laimėti. Nes jeigu jį pralaimėtų – būtų milžiniškas smūgis V. Putinui ir Rusijai. Tai visai kita padėtis. (…)Tai rodo naują ryžtą bet kokia kaina išvengti pralaimėjimo, nes pačiam V. Putinui ir Rusijai didelis pralaimėjimas.

Tai sumažina galimybę, kad bus rastas diplomatinis sprendimas, kariaus atkakliau. O kitas dalykas – Rusija vėl pradėjo grasinti branduoliniais ginklais, nors manau, kad greitu metu jie to nenaudos. Bet tai aiškiai rodo, kad padėtis yra bloga“, – tikino Žinių radijo pašnekovas K. Girnius.

Filosofas prognozavo, kad dabar Rusija dar griežčiau pradės puldinėti infrastruktūros objektus.

„V. Putino viltis yra, kad sukels tokias sunkias gyvenimo sąlygas, kad ukrainiečiai patys pradės abejoti ar verta tęsti“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ trečiadienį sakė filosofas K. Girnius.

Jis svarstė, jog sunku įsivaizduoti, kad po dalinės mobilizacijos Rusijoje kiltų ne tik protestai, bet ir perversmas.

„Maža galimybė. Manau, kad žmonės bus nepatenkinti, gali būti demonstracijų prieš karą. Bet vienas dalykas protestuoti, kitas dalykas – sukilti. Iki to yra ilgas laikas“, – kalbėjo filosofas K. Girnius.

Ekspertas: realūs mobilizacijos skaičiai bus visai kiti

Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog šis V. Putino sprendimas rodo, kad Rusija tiesiog pralaimi karą Ukrainoje.

„Žinoma, matosi, kad Rusija turi labai rimtų problemų Ukrainoje, karą pralaimi. Turi žuvusiais apie 50 tūkst. asmenų, dar jeigu pridėjus sužeistuosius, tai labai dideli nuostoliai, žuvusius galima dauginti bent tris kartus. Specialiai operacijai labiau paremti vargu ar jie gali kažką rimčiau padaryti. Ta mobilizacija užslėpta jau vyko kurį laiką, po kelis tūkstančius, bandyta buvo kamšyti tas skyles vienetuose karo zonoje.

Dabar jau bandome pereiti į kitą režimą. Bet ar tai turės rimtų pasekmių fronte – nemanau. Manau, kad tai bandymas įjungti aukštesnį bėgį mašinoje, kuriai variklis perkaitęs, alyva liejasi“, – teigė Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Taline tyrimų vadovas T. Jermalavičius.

Paklaustas, kas buvo V. Putino kalbos adresatas, Žinių radijo pašnekovas įvardijo tris.

„Tai yra keli adresatai – okupuotų teritorijų administracijos, kurioms signalizuojama, kad bent su partizaniniais veiksmais bus bandoma susitvarkyti, kad nereikia bėgti nuo ukrainiečių. Kita auditorija – vakarai, bandoma demonstruoti, kad Rusijos režimui yra didesnis interesas eskaluoti, ji vyksta, kaip atsakas į ukrainiečių sėkmę.

Ir Rusijos vidinė publika – mes girdėjome iš V. Putino daug žodžių, kad kilusi grėsmė Rusijai. (…) Matysime dabar kiek gilus tas palaikymas yra specialiai operacijai“, – laidoje „Dienos klausimas“ sakė T. Jermalavičius.

Jis prognozavo, jog daug žmonių išsisuks, pabėgs, korupcija irgi parodys savo veidą. Todėl realūs dalinės mobilizacijos skaičiai, anot jo, bus visai kiti.

„Tai iš tikrųjų sukrapštys (tų žmonių, aut. p.) nedaug, jie bus prastai parengti, aprūpinti ir didesnio pokyčio tai neturės“, – sakė T. Jermalavičius.

Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Taline tyrimų vadovas teigė, jog dalinė mobilizacija Rusijoje yra „numestas mėsos gabalas karo partijai“.

„Jeigu ir yra tai bandoma daryti, jis tikrai nebus efektyvus. Čia tik branduolinis vėzdas kelia truputį rizikos padėjimą. Tai buvo vidinis politinis sprendimas, numestas mėsos gabalas karo partijai, kuri jau kurį laiką reikalauja pereiti prie totalinio karo, visuotinės mobilizacijos – galų gale išspręsti šį reikalą karo lauke. Tai karo partijos nuraminimas gal kiek laiko išloš. Bet ta mobilizacija tik pablogins Rusijos realią padėtį“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ svarstė T. Jermalavičius.

Atsargos pulkininkas: Putinas ruošiasi nužudyti labai daug savo piliečių

Atsargos pulkininkas, Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuotas ekspertas Gintaras Bagdonas Žinių radijo eteryje svarstė, jog V. Putinas ir visas Kremlius stengiasi sumažinti karinę pagalbą Ukrainai grasinimais.

„Pirmiausia mobilizacijos paskelbimas yra orientuota į Rusijos visuomenę, turėdamas omenyje, kad būdamas desperacijoje, neturint jokio rimto karinio strateginio plano, kaip kitaip pakeisti situaciją kare, V. Putinas ėmėsi mobilizuoti tautą. O kita dedamoji – gąsdinimas vakarų. Jis iš esmės sprendžia dvi problemas – kaip padidintų pajėgumus, kaip sustabdyti vakarų paramą Ukrainai“, – sakė G. Bagdonas.

Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis teigė, jog dalinės mobilizacijos procesas nėra greitas.

„Tai užims laiko integruoti mobilizuoti piliečius Rusijos. (…) Juos reikia užregistruoti, priskirti į dalinį, išsiųsti į kažkokį rengimo centrą, ten aprengti uniformomis, organizuoti maitinimą, mokymus, tada jau integruoti ir vežti į mūšio zoną. Tai užima laiko, gali trukti ir 2 mėnesius. Rusai, aišku, gali pro pirštus pažiūrėti ir siųsti menkai paruošti. Bet net ir tada, jų parengimas nebus aukštas, tai nieko nereiškia“, – įžvalgomis dalijosi gynybos paramos fondo vadovas V. Malinionis.

Žinių radijo pašnekovas V. Malinionis teigė, jog masė kare buvo reikalinga I ir II Pasaulinio karo metais, ne dabar. Ir didelio poveikio, anot jo, dalinė mobilizacija karo lauke nesuteiks.

„Rusijos visuomenei reikia labai sunerimti, nes V. Putinas ruošiasi nužudyti labai daug savo piliečių“, – svarstė V. Malinionis.

Jis sutiko, jog paskelbus dalinę mobilizaciją didėja branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė, nes situacija eskaluojasi. Tačiau sakė tikintis, jog jis neturėtų būti panaudotas, nes tada jokio kelio atgal jau nebus.

Atsargos pulkininkas priminė, jog mobilizacijos Rusijose turi tendenciją baigtis blogai pačiam režimui.

„Rusijoje, kai paskelbiama mobilizacija, visuomenė ginklus atsuka prieš patį režimą. Manau, kad sprendimas padarytas iš desperacijos. (…) Gali ir būti, kad gaudys visus, ne tik rezervistus. Rusija grimzta į chaosą“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ svarstė atsargos pulkininkas V. Malinionis.

Komentarai ()