Ar verta nerimauti dėl 3-ojo pasaulinio karo? Kaip toliau gali klostytis Lenkijos krizė ()
NATO atkreipė dėmesį į galimybę, kad Rusija bandys išbandyti sąjungininkų ryžtą sąmoningai taikydamasi į savo teritoriją arba netyčia pakenkdama valstybei narei, tokiai kaip Lenkija, kuri turi bendrą sieną su Ukraina.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mirtinas raketos sprogimas Lenkijoje yra pirmas kartas, kai Rusijos karas Ukrainoje smogė NATO žemei, rimtai išbandydamas Aljansą.
Tačiau, sprendžiant iš pirminių požymių, krizė neatrodo tiesioginio karinio konflikto tarp NATO ir Maskvos priežastimi.
Vietoj to, jame pabrėžiama būdinga rizika, kad Ukrainos karas atsitiktinai įtrauks NATO – dėl Rusijos klaidos ar klaidingo apskaičiavimo.
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad „mažai tikėtina“, kad raketa buvo paleista iš Rusijos, o naujienų agentūra „Associated Press“ citavo JAV pareigūnus, teigusius, kad ją galėjo paleisti Ukraina, bandydama perimti Rusijos aviacijos smūgį prieš jos teritoriją.
Lenkijos prezidentas iki šiol teigė, kad jo šalis neturi įtikinamų įrodymų, kas paleido raketą, ir kad šis smūgis buvo vienkartinis incidentas, o ne nuolatinė grėsmė.
Visiškas karas su Maskva yra paskutinis dalykas, kurio NATO nori, bet sąjungininkai greičiausiai sieks kaip nors reaguoti į antradienio sprogimą, per kurį žuvo du žmonės.
Pirmiausia jie trečiadienio rytą surengs skubias derybas savo būstinėje Briuselyje, o Lenkija prašys konsultacijų pagal NATO sutarties 4 straipsnį.
4 straipsnis leidžia sąjungininkui, kuris jaučia grėsmę, aptarti savo susirūpinimą ir bet kokius galimus veiksmus.
Reakcijos mastas priklausys nuo to, kas atsitiko, kodėl ir kokią žinią 30 valstybių narių nori pasiųsti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
NATO iki šiol siekė išvengti konfrontacijos nuo tada, kai Rusija vasario mėnesį pradėjo visapusišką invaziją į NATO nepriklausančią Ukrainą.
Tačiau Aljansas taip pat atkreipė dėmesį į galimybę, kad Rusija bandys išbandyti sąjungininkų ryžtą sąmoningai taikydamasi į savo teritoriją arba netyčia pakenkdama valstybei narei, tokiai kaip Lenkija, kuri turi bendrą sieną su Ukraina.
NATO pajėgos turės galimus karo scenarijus ir kaip geriausiai reaguoti.
Tai reiškia, kad kai bus aišku, kas vyko, NATO reakcija greičiausiai bus greita. Bet tam reikės sutarimo.
Jei paaiškės, kad sprogimai Przewodow kaime rytinėje Lenkijos dalyje, netoli sienos su Ukraina, įvyko per klaidą arba Ukrainos oro gynybos sistemoms iš dangaus sprogdinant Rusijos raketas, sąjungininkai galėtų nuspręsti sustiprinti savo gynybą, o ne eiti į puolimą.
Jei, kaip atrodo daug mažiau tikėtina, bus nustatyta, kad Rusija tyčia paleido raketas į Lenkiją, Maskva bus sąmoningai peržengusi raudoną liniją.
Sąjungininkai aiškiai pasakė, kad smogs atgal, jei bus užpulta kuri nors NATO dalis. Tai netgi gali reikšti pasinaudojimą Aljanso steigimo sutarties 5 straipsniu, kuriame skelbiama, kad užpuolimas prieš vieną yra puolimas prieš visus ir gali būti, kad NATO sąjungininkai atsakys karine jėga.
NATO 5-asis straipsnis buvo aktyvuos vienintelį kartą istorijoje – 2001 m. rugsėjį, po tai kai teroristai atakavo JAV Vaštingtone ir Niujorke.
Ginkluoto atsako į bet kokį ginkluotą išpuolį grėsmė yra aljanso gebėjimo apginti save ir savo interesus kertinis akmuo.
Rusijos puolimas prieš Lenkiją būtų sąmoningas šio ryžto išbandymas.
NATO turės išlaikyti pusiausvyrą, parodydama, kad tokie veiksmai nebus toleruojami ir niekada daugiau nepasikartos, su būtinybe užkirsti kelią platesniam karui tarp dviejų branduolinį ginklą turinčių priešininkų.
