Įvykių eskalacija Rusijai, siekiančiai derybų, dabar nenaudinga, sako apie sprogimą Lenkijoje kalbinti Lietuvos politikai. Jų įsitikinimu, tai – ne rusų provokacija, o atsitiktinis incidentas. Sprogimas, anot pašnekovų, paskatins Vakarus intensyvinti ginkluotės gamybą ir jos tiekimą Ukrainai, svarstyti apie NATO rytinio flango oro ir priešraketinės gynybos stiprinimą, naujas sankcijas Rusijai.

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas Delfi sakė, kad toks įvykis, jei pasitvirtins informacija, kad tai – ukrainiečių paleistos raketos ginantis nuo okupantų smūgių, nėra neįprastas, nes kare nutinka visko. Ypač, kai naudojama senesnė ginkluotė.

„Bet kuriuo atveju priežastis yra Rusijos karas prieš Ukrainą. (…) Tai tik reiškia, kad reikia stiprinti Ukrainos oro gynybą tiksliomis vakarietiškomis raketomis“, – akcentavo pašnekovas.

G. Kirkilo vertinimu, šis įvykis paskatins Vakarų lyderius greičiau spręsti šiuos klausimus.

„Manau, kad svarstymai bus sudėtingi ir vienos nuomonės čia nebus, tačiau greičiausiai vis tik turėtų paskatinti stiprinti Ukrainos oro gynybą, ypač – priešraketinę oro gynybą“, – teigė jis.

Ekspremjeras taip pat pabrėžė, kad vienas iš aktualiausių uždavinių Vakarams – intensyvinti ir priešraketinės, priešlėktuvinės ginkluotės gamybą.

„Kiek aš žinau, tai tos įmonės, gamyklos yra stipriai apkrautos, bet greičiausiai teks priimti sprendimus plėsti jų gamybą. Matyt, tai beveik neišvengiama. Čia vienas klausimas, bet iš taip pat manau, kad stiprės ir derybos dėl derybų: derybos tarpusavyje tarp Rusijos ir Ukrainos dar nevyksta, bet aplink vyksta visokios konsultacijos, galbūt net ir derybos dėl derybų sąlygų, kuriomis galėtų būti nutrauktas karas ir pradėtos esminės derybos“, – sakė G. Kirkilas.

Pašnekovas teigė vis dėlto manantis, kad Lenkija nesikreips dėl NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimo, nes jis faktiškai ir taip yra įgyvendinamas, o jei ir kreipsis, tai bus stipri politinė žinutė.

„Jeigu kreipsis, tai, aišku, ir Lietuva, ir kitos Baltijos šalys palaikys. Iš esmės to straipsnio aktyvavimas nieko labai daug nekeičia, nes ir šiaip jau dabar vyksta konsultacijos pačiame aukščiausiame lygyje tarp NATO narių. (…) Aktyvavimas reikštų tam tikrą politinį žingsnį reikštų, kad NATO oficialiai pradeda veikti pagal savo sutarties straipsnį, kuris yra pagrindinis prieš 5-ą straipsnį, kai yra naudojama aljanso šalių jėga“, – pridūrė G. Kirkilas.

Jo vertimu, Kremlius, kaip visada, taip ir dabar bandys pasinaudoti situacija skleisdamas propagandines žinutes ir kaltindamas Ukrainą.

„Kremlius, matyt, yra tokioje situacijoje, kad visokiais būdais nori paskatinti derybas pagal jų sąlygas, tačiau to neįvyks, jau aišku. Dėl to įtampa bus didelė“, – pridūrė G. Kirkilas.

Kandidatas grįžti į Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigas Žygimantas Pavilionis teigė, kad pirmiausia reikia sulaukti vykstančio tyrimo išvadų.

„Manau, turėtume palaukti su išvadomis, kol vyksta tyrimas. Jis tikrai sudės visus reikiamus taškus, tačiau šita situacija tikrai nebūtų įvykusi, jei ne Rusijos agresija prieš Ukrainą, jei mes ir Ukraina turėtų reikiamą oro gynybą, kuri turi bei privalo būti sustiprinta. Mes turime viską padaryti, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi“, – pabrėžė parlamentaras.

„Tai, kas vyksta, yra šiuo metu Rusijos vykdomų teroristinių aktų prieš civilius objektus, bandant palaužti ukrainiečių dvasią, bandant juos mirtinai sušaldyti, išjungti jų energetinę infrastruktūrą. Jei nebūtų šių puolimų, nebūtų ir tokių įvykių“, – sakė Ž. Pavilionis.

Jo teigimu, sprogimai Lenkijoje paskatins Vakarų lyderius intensyvinti ginkluotės gamybą ir jos tiekimą Kyjivui.

„Apie tai jau buvo kalbama ir paskutiniame NATO viršūnių susitikime. Mes, visos rytinės sienos valstybės, kartu su kitomis aljanso valstybėmis privalome investuoti į savo oro gynybą ir tą turime daryti kuo greičiau, matydami tai, kas vyksta šiuo metu faktiškai jau ir mūsų teritorijoje“, – pridūrė Seimo narys.

Kaltė aiški: siūlo konkrečių veiksmų planą Vakarams

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas viešai sureagavo į incidentą Lenkijoje.

„Raketos smūgis Lenkijoje.

– Kas atsitiko ir ką daryti? Raketa nukrito į NATO teritoriją. Tai faktas. Ar tai reiškia, kad Rusija užpuolė Lenkiją ir reikia aktyvuoti 5 straipsnį? Ne, kol kas tai to nereiškia.

– Kas kaltas? Žinoma, Rusija. Nereikia dangstytis už tyrimo, nes tyrimas gali:

1) būti ilgas (prisiminkime Malaizijos lėktuvą); 2) nebūti efektyvus;

3) nustatyti, kad rusiška raketa paleista ne iš Rusijos tiesiogiai, o tai pvz. buvo ukrainiečių priešraketinės gynybos veiksmas. Ką tai keistų atsako prasme? Mano nuomone, nieko keisti neturėtų. Nes atsaką galėtų keisti tik situacija, kad Rusija pati pripažintų tyčinį raketos paleidimo faktą (tada žiūr. pirmą punktą — 5 str.), bet to nėra ir nebus“, – feisbuke rašė P. Saudargas.

Politikas išvardino punktus, koks turėtų būti Vakarų atsakas.

• „4 str. aktyvavimas — tai reiškia visos NATO įtraukimą į reakciją.
• Daugiau, greičiau ir efektyvesnių oro gynybos sistemų tiekimas UA. Nes, kaip rodo faktai, Ukrainos oro erdvės saugumas — tai NATO oro erdvės saugumas.
• Daugiau ir greičiau oro gynybos sistemų šiaurės rytiniam NATO pasieniui, PL ir Baltijos šalims. Tiek ir PL-UA pasienyje, tuo būdu apsaugant ir vakarinius Ukrainos miestus.
• Spartesnis NATO Madrido summito sprendimų realizavimas. Vokiečių brigada LT.
• Daugiau sankcijų Rusijai.
• Išmesti Rusiją iš daugiau tarptautinių formatų.
• Performuoti JTO! T.y., jeigu statutas neleidžia iš JT Saugumo tarybos išmesti narės steigėjos Rusijos — šalies agresorės, tai tokį JTO reikia išformuoti ir kurti naują. Be Rusijos“, – pridūrė Seimo vicepirmininkas.

Valionis įsitikinęs: tai – ne provokacija, Rusijai ji nebūtų naudinga

Delfi kalbintas buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis teigė, jog prieš imantis žingsnių dėl sprogimo Lenkijoje reikėtų surinkti tvirtus įrodymus apie incidentą.

„Yra konfliktinė situacija, įtempta padėtis. Reikia labai kruopščiai ir visapusiškai viską patikrinti, kad nebūtų eskaluota situacija toliau ir kad be reikalo, neturint tvirtų, tikrų įrodymų, nebūtų žengti kokie nors žingsniai“, – komentavo jis.

Visgi, buvusio užsienio reikalų ministro įsitikinimu, greičiausiai Lenkijoje sprogo nuo taikinio nuklydusi Rusijos raketa ar raketos.

„Arba tai – pasienyje ukrainiečių numuštų Rusijos raketų elementai, kurie ten nukrito, nes apšaudymą vykdė Rusija, o raketų naikinimas irgi vyksta“, – toliau svarstė A. Valionis.

Jo matymu, mažai tikėtina, kad Lenkijoje nukrito Ukrainos raketos.

„Matom teroristinį šitų atakų charakterį prieš civilinę infrastruktūrą jau nuo pat vasario 24 dienos, kada prasidėjo kariniai veiksmai, juos lydėjo mažesnės ar didesnės raketinių atakų bangos. Matom, kad agresorius puola ir daužo, tai, labai tikėtina, kad jis padaro klaidas ir kuo toliau, tuo jų gali būti daugiau“, – dėstė A. Valionis ir pridūrė, jog Rusijos turima ginkluotė nėra tiksli.

Jeigu paaiškėtų, kad Lenkijoje – ukrainiečių raketų, kuriomis siekta numušti Rusijos raketas, nuolaužos, tai irgi ne Ukrainos kaltė, o agresoriaus, pabrėžė buvęs ministras.

Be to, jis pažymėjo, kad Ukraina yra NATO, Vakarų sąjungininkė.

Ką dabar reikės daryti?

A. Valiono vertinimu, „agresorius turi būti sutramdytas“: reikia padėti Ukrainai stiprinti oro gynybą, stiprinti atgrasymą ir gynybos pajėgumus – ne tik oro, bet ir konvencinius – prie rytinės sienos, taip pat – svarstyti specifinių sankcijų Rusijai įvedimą, kurios neleistų šiai valstybei gamintis raketų.

Skelbiama, kad Lenkija turi planų kviestis šalis konsultuotis pagal 4-ąjį NATO straipsnį. Šių konsultacijų metu, pasak A. Valionio, galėtų būti aptarta, kaip elgtis, jeigu Rusija situaciją eskaluotų, taip pat – pasiųsti signalą pasauliui, kad į įvykius bus reaguojama adekvačiai.

Buvusio ministro vertinimu, bent jau kol kas nereikėtų nuogąstauti, kad NATO įsitrauks į tiesioginį karą su Rusija. Esą tai neparanku pirmiausia pačiai Rusijai.

„Ir vakar aš negalvojau, kad tai galėtų būti sąmoningas provokacijos aktas. Rusija dabar ne toje situacijoje, ji ieško derybų, ieško galimybių kaip nors užfiksuoti laimėjimus, okupacijas, kurias įvykdė, nes prognozuojame ir ekstrapoliuojame situaciją, kad Rusija ir toliau trauksis <...>. Rusija tikrai neturėtų, kaip nors ieškodama derybų, kartu erzinti partnerius, nuo kurių labiausiai priklauso derybų galimybė“, – kalbėjo A. Valionis.

Linkevičius: reikia paspartinti problemos sprendimą

Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Delfi atkreipė dėmesį, kad pasirodo vis daugiau informacijos, jog raketa galėjo atskristi ne iš Rusijos.

„Bet vertinkime faktus – NATO teritorijoje žuvo NATO šalies piliečiai dėl raketų. Kokios tos raketos ir kaip jos buvo paleistos, parodys tyrimas. Bet visa tai, kas vyksta, yra užsitęsusio karo pasekmė. Karas vyksta devynis mėnesius, raketos skraido po visą Ukrainą praktiškai kiekvieną dieną. Tai sukelia tiesiogines ir netiesiogines grėsmes“, – kalbėjo jis.

L. Linkevičius pabrėžė, kad iš principo priežastis yra Rusija.

Pasak pašnekovo, yra svarbu, kiek šioje situacijoje yra tiesioginės Rusijos atsakomybės, nuo to turi priklausyti ir reakcija.

„Tai yra Rusijos karas, ir jeigu tai tęsis, tokių incidentų, nelaimingų atsitikimų, ar kaip juos pavadinsime, tik daugės. Jų bus dar daugiau ir vėl reikės spręsti, kaip elgtis“, – kalbėjo jis.

Viena iš išeičių, L. Linkevičiaus nuomone, yra stiprinti NATO šalių oro gynybą: priešraketinės, priešlėktuvinės gynybos pajėgumus.

Buvęs užsienio reikalų ministras mano, kad kartu būtina didinti karinę paramą Ukrainai, kad ji galėtų greičiau baigti šį karą.

„Nes tai, kas dabar vyksta, yra šalies alinimas visomis prasmėmis: karine, ypač – energetine artėjant žiemai. Tai bus viena baisiausių ir sunkiausių žiemų. Atakos į energetinę infrastruktūrą yra irgi tiesioginis veikimas prieš civilius, tai yra karo nusikaltimas, taip kad kaip bematuotume visa tai, užsitęsęs karas sukels dar daugiau žalingų pasekmių. Reikia matyti priežastį, o ji viena – Rusija“, – teigė jis.

L. Linkevičius nemano, kad NATO pajėgos turėtų tiesiogiai įsilieti į karą.

„Niekas nenori daugiau eskaluoti situacijos, kuri ir taip įtempta. Ir tai yra visiškai suprantama – niekas tuo nėra suinteresuotas. Ir pernelyg didelės emocijos čia nereikalingos, reikia šaltu protu įvertinti situaciją ir matyti, kad ji negerėja, reikia paspartinti šios problemos sprendimą, kiek tai įmanoma. Tokia išvada turėtų būti padaryta“, – pabrėžė jis.

Komentarai ()