Vokietija ruošiasi karui: perka daugybę F-35 su išskirtine sąlyga - bus dvigubai brangiau, bet vokiečiams nusispjauti ()
Vokietijai F-35 kainuoja beveik dvigubai daugiau nei Suomijai ar Šveicarijai ir net daugiau nei nurodo JAV dokumentai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiais metais Vokietija įsigis 35 penktosios kartos naikintuvus F-35, kuriuos ketina įsigyti Rusijos invazijos į Ukrainą fone. Vokietijos kancleris Olafas Stolzas išreiškė pritarimą šiam ketinimui, o atitinkamas JAV pritarimas buvo gautas birželio pabaigoje.
Kodėl Berlynas vis dar nesudarė sandorio, aiškėja iš finansinių sandorio parametrų, t. y. 9,99 milijardo eurų už 35 naikintuvus F-35A su visa ginkluote, įskaitant sparnuotąsias raketas ir kitas susijusias paslaugas. Tokios išlaidos naujiems lėktuvams yra nustatytos vyriausybės dokumentuose, kuriuos gavo „Spiegel“.
Tuo tarpu JAV valstybės departamento dokumentuose dėl pirkimo patvirtinimo buvo nurodyta 8,4 milijardo dolerių (7,9 mlrd. eurų) suma už 35 transporto priemones ir gana platų ginklų arsenalą.
Jei pamirštume Vokietijos žiniasklaidos skelbiamą sandorio kainą, tai JAV vyriausybės kaina Vokietijai yra 240 milijonų dolerių už vieną sąlyginį F-35, ir tai jau buvo nenormalus skaičius. Nes 2021 metų gruodį Suomija už tuos pačius 10 milijardų eurų nupirko 64 F-35 su ne mažiau plačiu ginkluotės paketu. Be to, abiem atvejais kalbama apie mašinas toje pačioje F-35A Block 4 versijoje.
O jei paimtume kaštų skaičių iš Vokietijos žiniasklaidos, tai vienas įprastas F-35 su ginklais Vokietijai kainuos 285 mln. USD. Ir gana sunku rasti priežastį, kodėl Vokietijai vienas naikintuvas kainuoja kone dvigubai brangiau.
Visų pirma, sąnaudų sąraše vokiečių leidinys taip pat nurodo Büchelio oro bazės, kurioje turi būti dislokuoti vokiški F-35, modernizavimą. Ten saugomi amerikiečių branduoliniai ginklai. Tam turėtų būti skirta papildomai 0,5 mlrd. dolerių. Bet atsižvelgiant į bendrą sumą, situacija labai nesikeičia.
Be to, jei palyginsite Suomijos ir Vokietijos pirkimą, Vokietijos oro pajėgos negalės pateisinti žymiai didesnės kainos didesniu ginkluotės kiekiu. Vienintelis reikšmingas skirtumas – vokiečiai įsigijo 105 AIM-120C-8, tuo metu, kai suomiai nepirko papildomų tokio tipo raketų. Tuo pačiu šią poziciją visiškai kompensuoja tai, kad Helsinkis vietoj 75 vienetų, kaip Berlynas, įsigijo 200 sparnuotųjų raketų AGM-158.
Ir panašu, kad vienintelis galimas paaiškinimas, kodėl Vokietija F-35 išleidžia žymiai daugiau pinigų, yra laikas. Visų pirma, pirmųjų mašinų pristatymas į Suomiją planuojamas 2026 m. Šveicarija, kuri rugsėjį pagaliau susitarė dėl 36 F-35 už 6 milijardus eurų (166 mln. eurų už vieną naikintuvą), orlaivių tikisi jau 2027 m. Čekija, kuri taip pat vertina orlaivį, yra pasirengusi laukti iki 2029 m., Rumunija - kažkur net iki 2030 m.
Tačiau Berlynas tikisi pirmuosius F-35 gauti 2026 m., kaip ir Suomija, nepaisant to, kad geriausiu atveju susitarimą ji sudarys metais vėliau nei Helsinkis. Tuo pačiu metu „Lockheed Martin“ lėktuvų gamyba dabar yra maždaug 150 naikintuvų per metus. Tai yra, visai gali būti, kad Vokietija yra tiesiog pasirengusi tikrai sumokėti bet kokius pinigus, kad „patektų į eilę“ ir anksčiau gautų trokštamus naikintuvus.