Š. Korėja netikėtai puolė ir sutriuškino P. Korėjos gynybą: nukrito vienas lėktuvas, įvyko prasiveržimas į sostinę (Foto) (4)
Šis pavyzdys rodo, kad kovojant su „skraidančiais mopedais“ ir kitais rašistų oro taikiniais nėra universalių priemonių panacėjos lygiu.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiaurės Korėja 2022 m. gruodžio 26 d. atakavo Pietų Korėjos oro erdvę savo bepiločiais orlaiviais, o Pietų Korėjos kariuomenė nesugebėjo atremti atakos.
Atviruose šaltiniuose nėra nuorodų, kiek tiksliai Šiaurės Korėja paleido dronų. Tačiau yra požymių, kad Korėjos Respublikos (Pietų Korėjos) kariuomenė pakėlė į orą atakos sraigtasparnius ir kovinius lėktuvus, kad juos perimtų, ypač turbopropelerinį lengvąjį atakos lėktuvą KA-1.
On 26 December 2022, a Republic of Korea Air Force KAI KA-1 Woongbi light attack aircraft crashed near Wonju Air Base, South Korea. Both crew members ejected safely.https://t.co/iqCVtUitFx pic.twitter.com/UAiHxOw3SF
— Marcin Rogowski (@MarcinRogowsk14) December 26, 2022
Į Šiaurės Korėjos „skraidančius mopedus“ buvo paleista daugiau nei 100 šūvių, nė vienas nebuvo sėkmingas. Be to, vienas iš Šiaurės Korėjos UAV net sugebėjo nuskristi į Pietų Korėjos sostinę Seulą. Dėl to mažiausiai valandai turėjo būti sustabdyti išvykimai iš Inčono ir Kimpo oro uostų, esančių aplink Pietų Korėjos sostinę.
Ne tik nepavyko numušti nė vieno Šiaurės Korėjos bepiločio orlaivio, bet ir Pietų Korėjos kariuomenė per incidentą patyrė nuostolių – dėl nežinomų priežasčių nukrito vienas KA-1, abu lėktuvo įgulos nariai saugiai katapultavosi.
Atviruose šaltiniuose galima rasti paminėjimą, kad Šiaurės Korėja dabar disponuoja net 1000 mažų dviejų tipų dronais – žvalgybiniu „Banghyun“ (kiniškojo D-4 kopija) ir žvalgybiniu „Durumi“. Todėl šiuo atveju epitetas „skraidantis mopedas“ yra visai tinkamas.
Ir naujausias epizodas su Pietų Korėjos nesėkme kovojant su Šiaurės Korėjos UAV Ukrainai yra orientacinis. Po pirmųjų rusų išpuolių prieš Kijevą ir kitus Ukrainos miestus padedant Irano „šahedams“, Ukrainos informacinėje erdvėje pradėjo veržtis tiesioginis „idėjų fontanas“, kaip kovoti su tokia grėsme.
Epiškiausių sąraše buvo pasiūlymai įsigyti turbopropelerinį atakos lėktuvą „Tucano“, skirtą Antrojo pasaulinio karo oro mūšių stiliumi „numušti“ rusų dronus. Arba – beveik kiekvieną sostinės ir kitų „milijoninių“ miestų dangoraižį „papuošti“ M167 „Vulcan“ tipo priešlėktuviniais pabūklais, kaip tai daroma Pietų Korėjos sostinėje Seule.
Kaip matome, Pietų Korėjos kariuomenė iš tikrųjų turėjo abu panacėjos įrankius – ir M167 „Vulcan“, ir kelias dešimtis į „Tucano“ panašių lėktuvų (The Military Balance 2022 rašoma, kad Pietų Korėja turi 83 KT-1 lėktuvus ir jų modifikacijas, ypač KA-1).
Nepaisant to, Pietų Korėjos armija negalėjo atremti priešo bepiločių orlaivių atakos prieš jos sostinę. Nors atrodytų, kad reikėtų „susikoncentruoti“ į kovą su nedideliais oro taikiniais: pavyzdžiui, „didžiojo karo“ atveju KLDR rimtai planuoja įmesti diversantus į Pietų Korėją, pasinaudodama 200 lėktuvų An-2.
Šis pavyzdys rodo, kad kovojant su kamikadzėmis dronais ir kitais rašistų oro taikiniais tikrai nėra įrankių, kurie galėtų veikti kaip panacėja. Ir viską pirmiausia sprendžia oro gynybos organizavimas iš turimų pajėgų ir priemonių.
