„Atlygis sekančiam Rusijos prezidentui – visa šalis išvogimui. Vakarai turės vienintelę sąlygą“ ()
Didelė tikimybė, kad 2023 m. bus valdžios pasikeitimo Rusijoje ir jos branduolinio nusiginklavimo pradžia. Šiam procesui didelę įtaką gali turėti 2024 m. numatyti rinkimai šalyje agresorėje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai „24 kanalo“ eteryje sakė politologas Nikolajus Davidiukas. Jis paaiškino apytikslius mechanizmus, kurie prie to prisidės.
Rusai pavargo nuo karo, mano ekspertas. Milijonai rusų pabėgo, atlyginimai sumažėjo ir dėl to ekonomika gieda ne pačias linksmiausias giesmes. Tačiau didžiausias smūgis į veidą, kurį dabar gauna Rusija, yra karo pralaimėjimas ir kolosalūs nuostoliai.
„Nepasitenkinimas Putinu auga. Lygiagrečiai sprogsta jų propagandistai, kuriami kažkokie nacionaliniai frontai, išlaisvinimo komitetai, oligarchai rėžia savo kalbas. Vadinasi, pamažu įsijungia konfrontacijos tikėjimas“, - sakė politologas.
Rusijoje prezidento rinkimai numatyti 2024 m. Jei kuris nors iš vadinamojo Rusijos politinio elito atstovų norės iškelti savo kandidatą su sąlyga nutraukti karą, Vakarai jį parems, sako jis. Tačiau tuoj pat iškels sąlygą – tylų branduolinį nusiginklavimą.
„Mokestis asmeniui, kuris taps Rusijos prezidentu – visa Rusija išvogimui. Niekas jos nenaikins, tik atiduokite ginklus. Rusijai tai irgi naudinga – šalis politiškai reformuojama, išmeta nevykėlį Prigožiną, nusimeta dalį sankcijų, moka kompensacijas ir per kelerius metus išeina iš užribio“, - pasiūlė tikėtiną scenarijų Davidiukas.
