„Tai rimta. Karas ateis į Europą“. 3 NATO šalys skelbia pareiškimą, ką darys Rusija ()
Čekijos, Slovakijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai Piotras Fiala, Eduardas Gegeris ir Mateuszas Morawieckis parašė bendrą straipsnį apie karą Ukrainoje, jos narystę NATO ir derybas su Rusija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Čekijos, Slovakijos ir Lenkijos premjerai pareiškė, kad Ukrainai pralaimėjus, Vidurio Europa gali tapti kita Rusijos Federacijos auka. Jie pritarė specialaus aukščiausios Rusijos Federacijos vadovybės tribunolo sukūrimui ir Rusijos lėšų konfiskavimui.
Straipsnis buvo paskelbtas balandžio 24 d. „foreignaffairs.com“.
„Mūsų raginimas turėtų būti vertinamas rimtai: jei Rusija laimės ir Ukraina kris, Centrinė Europa gali būti kita auka. Karas ateis į Europą“, – sakė politikai.
Ministrai pirmininkai įsitikinę, kad parama Ukrainai turėtų būti tęsiama tol, kol jos teritorija bus visiškai išlaisvinta nuo Rusijos įsibrovėlių. Karo su Rusijos Federacija nutraukimą su sąlyga, kad šalis agresorė kontroliuos Krymą ir okupuotus rytinius regionus, premjerai pavadino „atviru kvietimu visiems autoritariniams bepročiams“.
„Taika įmanoma tik Ukrainos sąlygomis. Konfliktų įšaldymas yra mėgstamiausias Rusijos būdas laimėti laiką, apsimesti, kad ji baigia pradėtą karą“, – pabrėžė Čekijos, Slovakijos ir Lenkijos atstovai.
Jie patikino, kad karinė pagalba Ukrainai yra naudinga ir jos partnerių gynybos pramonei bei stiprina aljansą. Premjerai pabrėžė, kad remti ukrainiečius nereiškia sumenkinti jų pačių gynybinį pajėgumą.
„Ir mes turime prisiminti, kad Ukrainos žmonės stebi mūsų nuolatines diskusijas apie tai, kokių ginklų mes nesiųsime. Nors kai kurie iš mūsų pavargo nuo karo, ukrainiečiai ir toliau gina savo šalį ir savo gyvybes“, - sakoma bendrame straipsnyje.
Ministrai pirmininkai paragino sukurti specialųjį tribunolą, kad aukščiausia Rusijos Federacijos vadovybė atsakytų už agresijos nusikaltimus. Jie taip pat pasiūlė konfiskuoti Rusijos turtą ir rezervus, kurių vertė siekia 350–400 mlrd. dolerių. Politikai mano, kad šios lėšos turėtų būti panaudotos Ukrainos atstatymui po karo.
„Taip pat ne per anksti planuoti Ukrainai pokario saugumo garantijas. Nebus jokių investicijų ir tvarios atstatymo eigos Ukrainoje, jei ji negalės apsisaugoti nuo būsimos agresijos“, – sakė premjerai.
Jie pažymėjo, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje bus neišvengta santykių su Ukraina ir strategijos dėl Rusijos Federacijos svarstymo. Anot jų, dabar būtina sukurti aiškų ir patikimą būdą Ukrainai prisijungti prie aljanso, „kai tik leis sąlygos“.
„Iki tol turime būti pasirengę suteikti saugumo garantijas, be politinių garantijų, kurios neleis Ukrainai kartą ir visiems laikams tapti pilkąja zona. Pilkosios zonos sukuria galimybes autoritariniams režimams sėti nestabilumą ir didinti įtampą“, – pabrėžė politikai.
Čekijos, Slovakijos ir Lenkijos atstovai įsitikinę, kad Ukrainos pergalė kare su Rusija bus aiškus signalas, kad „tironų negalima nuraminti“.
