Ukraina anksčiau turėjo 300 km nuotolio raketų, bet jos buvo sunaikintos su JAV pagalba  ()

Ukraina prašo JAV suteikti ATACMS raketų, kurias galima leisti iš HIMARS ir M270 sistemų. Šios taktinės balistinės raketos lekia 300 km atstumu ir yra ypatingai sunkiai numušamos rusų turimomis oro gynybos sistemomis. ATACMS leistų naikinti rusų bazes Kryme ir kitose užfrontės teritorijose. Bet ATACMS Ukrainai bent jau artimiausiu metu nepadės.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Verta prisiminti, kad ukrainiečiai dėl to jaučia šiokią-tokią nuoskaudą. Ukraina turėjo 300 km nuotolio raketų ir nemažai. Jos nebuvo tokios tikslios ir protingos, bet jų buvo. Ir net jei jos buvo pasenusios, raketa yra tik vienkartinė mašina - ją galima suremontuoti. Galiausiai, turėdama tas raketas Ukraina būtų galėjusi jas tyrinėti, ieškoti būdų pradėti savo raketų gamybą.

Tai - 9K72 „Elbrus“ sistemos (NATO vadinamos SCUD), leidusios R-17 raketas. Raketos į tarnybą buvo priimtos dar 1962 metais, bet buvo gaminamos iki 1984-ųjų. Tuo tarpu sistemos buvo gaminamos iki 1987 metų. Egzistavo kelios R-17 raketų versijos. Ukraina turėjo įprastas, konvencines (tai yra, ne branduolines, chemines ar kitokio masinio naikinimo) galvutes.

Ukraina turėjo nemažai 9K72 „Elbrus“ sistemų, bet jos buvo sunaikintos. Nustipus Sovietų sąjungai, JAV ir Vakarų Europos šalys baiminosi, kad atsiskyrusiose šalyse įsivyraus politinis chaosas. Kai valstybė turi galingų ginklų, jos politinias nestabilumas yra visų aplinkinių šalių problema. Ukrainai 1994 metais buvo suteiktos saugumo garantijos ir ji atsisakė savo galingo branduolinio arsenalo. Tai buvo naudinga Rusijai, bet ir Vakarų šalys buvo suinteresuotos, kad branduolinio ginklo valstybių būtų mažiau.

Beje, įdomus faktas - 1993 metais tarptautinių santykių tyrėjas, Čikagos universiteto profesorius Johnas Mearsheimeris publikavo straipsnį, kuriame teigė, kad Ukraina be branduolinio ginklo bus užpulta Rusijos.

Ukraina pasiliko nemažai taktinio nebranduolinio arsenalo. Įskaitant, žinoma, 9K72 „Elbrus“ sistemas. Bet JAV nenorėjo, kad Ukraina turėtų ir jų, nes, vėlgi, šalyje buvo prognozuojamas politinis nestabilumas. Buvo baiminamasi, kad raketos ar jų dalys bus slapta eksportuojamos (pavyzdžiui, į Iraną) arba bus pažadintos po kokio nors sukilimo šalyje. Be to, tos raketos seno ir skystas kuras jose galėjo tapti pavojingu gamtai. Taigi, pagal 2009 metais pasirašytą memorandumą ir dešimtmečiu ankstesnius susitarimus JAV finansavo Ukrainos 9K72 „Elbrus“ sistemų utilizavimą. 2011 metais JAV Valstybės departamentas paskelbė, kad projektas buvo užbaigtas - sunaikintos 185 raketos ir 50 mobilių paleidimo įrenginių (ir daug papildomos technikos). Ukraina anksčiau turėjo 117 paleidimo įrenginių, bet dalį sunaikino pati iki 2005 metų.

 

Dabar ukrainiečiai tai prisimena su priekaištu JAV - sunaikinti „Elbrus“ buvo lengva, o suteikti ATACMS - sunku? Viena vertus, tos sistemos jau buvo nurašytos, labai senos ir Ukraina pati prašė pagalbos jas utilizuojant. Kita vertus, 2009 metais, kai buvo pasirašytas „Elbrus“ eliminavimo memorandumas, Ukraina kėlė ir kitą klausimą - Ukraina prašė papildomų saugumo garantijų, didesnių nei buvo suteikta Budapešte 1994 m. Ji buvo suinteresuota tęsti bendradarbiavimą su JAV raketų ginkluotės srityje. Galiausiai, tos sistemos paseno, nes nebuvo prižiūrimos, remontuojamos ir, galbūt, atnaujinamos, nes Ukraina ir JAV dar 1998 metais pasirašė susitarimą, pagal kurį jų turėjo būti atsisakyta.

Ar Ukraina iki dabar būtų išsaugojusi „Elbrus“ sistemas? Gamyklinis R-17 raketų galiojimo laikas yra 19 metų ir Ukraina (pabrėžtina - po nusiginklavimo susitarimų) jas laikė prastomis sąlygomis. Kita vertus, kai kurios valstybės savas „Elbrus“ išsaugojo daug ilgiau ir net dabar yra įtraukusios tas sistemas į savo aktyvios ginkluotės sąrašus. Ukrainos S-200 raketos nebuvo naujesnės nei R-17 ir jų oficialiai atsisakyta dar 2013 metais, bet dabar jos, kaip pranešama, yra sugrąžintos į tarnybą ir net atakuoja Krymo tiltą. „Elbrus“ sistemos galėjo būti išsaugotos.

 

Bet kai Rusija savas „Elbrus“ pakeitė „Iskander“, Ukraina neturėjo galimybių išsaugoti savų pajėgumų dėl lėšų stygiaus ir tarptautinio spaudimo. Visi Ukrainos nuginklavimo susitarimai, pridengti gamtosauginiais argumentais, buvo paremti šlykščiai trapiomis saugumo garantijomis, kurioms lūžus Ukraina turi maldauti ATACMS ir net dalinti pažadus, kad jos bus naudojamos kukliai ir apgalvotai. Išsaugotos ar net atnaujintos „Elbrus“ sistemos nebūtų klaususios „ar čia galima?“ Bet už JAV pinigus jos buvo ne atnaujintos, užkonservuotos ar pakeistos, o sunaikintos.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Technologijos.lt
(10)
(5)
(5)

Komentarai ()