Liko blyškus šešėlis. Įvertinta Juodosios jūros laivyno būklė (Video) ()
Per 18 karo mėnesių Rusijos Juodosios jūros laivynas invazijos pradžioje prarado daugiau nei trečdalį savo sudėties. Papildyti laivyną nėra kaip – keliai arba užblokuoti, arba per sunkūs.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas Dmitrijus Pletenčukas kalbėjo apie Rusijos Juodosios jūros laivyno būklę. Visų pirma jis paaiškino, kiek laivų buvo prarasta ir ar nauji gali būti atgabenti iš Kaspijos jūros ar sausuma. Apie tai „Freedom“ televizijos kanale papasakojo karinio jūrų laivyno karininkas.
Pletenčukas atkreipė dėmesį į bendrą tendenciją – Rusija įsitraukė į karą Juodojoje jūroje, bet vis tiek negali „padidinti Krymo“ ir „pamaitinti laivyną“. Be to, susirūpinimą kelia Krymo tiltas: šį „nelegalų priestatą“ šiuo metu saugo septyni pasienio laivai ir šešios valtys.
Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno dispozicijoje esančių didelių desantinių laivų skaičius palaipsniui mažėja. Prieš karą jų buvo septyni. Prieš invaziją prie jų buvo pridėta dar šeši. Tačiau Ukraina per 18 karo mėnesių sugadino arba nuskandino penkis – „ir jų skaičius gali augti“.
Papildyti flotilę Juodojoje jūroje Rusija turi kelis būdus, tačiau jie arba riboti, arba uždari, arba teoriniai, pabrėžė ekspertas.
Laivai gali būti atgabenti iš Kaspijos jūros per Volgos-Dono kanalą, pažymėjo Pletenčukas. Rusijai tai net kelis kartus pavyko, pavyzdžiui, Azovo jūroje pasirodė nauji laivai. Tačiau Kremlius negali „atimti“ visų laivų iš Kaspijos jūros: „yra sudėtingi geopolitiniai grafikai“.
Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyną sustiprinti sausuma ir upėmis teoriškai įmanoma – „teoriškai“. Bet tokiu atveju pro šliuzus gali praplukti riboto tonažo ir gabaritų laivai: „tai labai sudėtingas procesas“, – pabrėžė ekspertas.
Tuo tarpu Bosforas Rusijai uždarytas – jį kontroliuoja Turkija ir „atstumia“ visus karo laivus, bandančius įplaukti į Juodąją jūrą.
Rusija taip pat negali statyti naujų laivų Kerčės ir Feodosijos laivų statyklose. Tuo tarpu naudojama įranga dar sovietinė ir susidėvėjusi daugiau nei 60-70 proc.
Pletenčukas padarė išvadą, kad situacija su Juodosios jūros laivynu toli gražu nėra rožinė: „Todėl, kad ir kaip keistai tai skambėtų dabar, Rusijos laivynas yra blyškus sovietinio laivyno šešėlis, kurį Rusija iš tikrųjų paveldėjo“.
