Mirė neutroninės bombos „tėvas“ (18)
Ar teko girdėti, kad vienas siaubingiausių žmonijos ginklų – neutroninė bomba – buvo sukurta naudojantis vien pieštuku, popieriumi ir logaritmine liniuote? Praėjusią savaitę mirė tai padaręs žmogus – JAV fizikas Samuelis Cohenas. Neutroninės bombos „tėvu“ vadinamas mokslininkas mirė eidamas 89-uosius metus, savo namuose Los Andžele.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Beje, intensyviausias (ir labiausiai žudantis) radiacinis poveikis neutroninės bombos atveju pasireiškia tiesioginiu radioaktyviu neutroniniu spinduliavimu bombos sprogimo momentu, o ne didesniais ilgai neskylančių radioaktyvių nuosėdų kiekiais po bombos sprogimo. Beje, po neutroninės bombos sprogimo radioaktyviomis nuosėdomis užteršiamos kur kas mažesnės teritorijos, tad neutroninės bombos atveju mažesnė tikimybė nuo radiacijos nukentėti civiliams.
Neutroninei bombai pagaminti reikia nemažai tričio (radioaktyvaus vandenilio izotopo), kurio skilimo pusperiodis nėra ilgas ir siekia maždaug 12,32 metų. Tad susiduriama su ilgalaikio saugojimo problema: nenaudojama neutroninė bomba, laikui bėgant, praranda savo galingumą. Todėl užtaise periodiškai būtina keisti tričio sudėtines dalis.
Neutroninių bombų paskirtis nėra vien taktinė (naikinti šarvuotoje technikoje besislepiančią gyvąją priešo jėgą). Šios bombos gali būti naudojamos ir siekiant strateginių tikslų, pvz., neutronų srautu iš rikiuotės išvedant priešo balistinių raketų elektronines sistemas.
Taktinės paskirties atveju, neutroninės bombos išskiriama radiacijos dozė keliolika sykių viršija mirtiną dozę, kuri siekia 6 grėjus (grėjus – sugertos jonizuojančios spinduliuotės vienetas SI sistemoje). Neutroninėje bomboje glūdi 80 grėjų radiacinis užtaisas. 1 kilotonos neutroninės bombos radiacija T-72 tanko įgulas sunaikina 690 metrų spinduliu (atominės bombos atveju – 360 metrų spinduliu; tiesa, atominės bombos atveju tokiu atstumu esantį tanką sunaikintų smūginė banga). 6 grėjų atveju mirtinas radiacijos atstumas yra atitinkamai yra 1100 ir 700 metrų, šarvų nedengiamai gyvajai jėgai – 1350 ir 900 metrų.
Neutronų srautas gana plačiu spinduliu aplink neutroninės bombos sprogimo epicentrą smarkiai padidina trumpalaikės antrinės radiacijos kiekį - mirtinas radiacinis pavojus sprogimo vietoje išlieka 24-48 valandas. Tad jei per tą laiką į sprogimo vietą atvažiuotų naujos tankų divizijos, jų įgulos žūtų lygiai taip pat, kaip ir bombos sprogimo momentu žuvusi gyvoji jėga.
Dar viena kraupi neutroninės bombos poveikio pasekmė – ne visa gyvoji jėga žūsta išsyk vietoje. Po tiesioginės apšvitos ištikęs laikinas blogumo priepuolis trumpam praeina ir auką ištinka laikino pagerėjimo stadija (vadinamoji „vaikščiojančio vaiduoklio fazė“), kuri gali trukti iki 2 savaičių. Anksčiau ar vėliau tokią apšvitos dozę gavęs asmuo miršta.
1978 m. JAV prezidentas Jimmy Carteris Šaltojo karo metu buvo užsakęs pagaminti 700 tokių bombų galvučių, tačiau vėliau sustabdė šio ginklo plėtojimo programą. 1981 m. ji vėl buvo atnaujinta, sakoma pranešime.
JAV buvo sukurti trys neutroninių kovinių galvučių tipai, skirti taktinėms bei zenitinėms raketoms ir artilerijos sviediniams. Vėliau jų buvo atsisakyta, ir šiuo metu JAV arsenaluose neutroninio ginklo nėra.
Neutroninę bombą kūrė ir Sovietų sąjunga, Prancūzija bei Kinija, tačiau nėra jokių įrodymų, kad kuri nors valstybė šį ginklą būtų dislokavusi savo teritorijoje.