„Bus ekonominis kolapsas.“ Rusija tiesiog įsiutusi. Ką padarė Lietuva (3)
Rusiją „labai erzina“ Lietuvos politikų pastangos kuo greičiau pasitraukti iš BRELL elektros jungties.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuvos ir kitų Baltijos šalių energetikos sektorius – vienas pagrindinių Rusijos dezinformacijos taikinių, rodo naujausias žiniasklaidos stebėjimo bendrovės „Mediaskopas“ tyrimas.
Išanalizavus 3756 Rusijos interneto naujienų portalų pranešimus apie Lietuvos ir Baltijos šalių energetikos sektorių, dezinformacinio pobūdžio žinutėmis pripažinti keli šimtai pranešimų. Visgi pastarieji tiek Rusijos, tiek užsienio viešosiose erdvėse, paplito kur kas plačiau, pažymi „Mediaskopas“ verslo plėtros vadovas Aidas Petrošius.
„Mažiau nei 200 buvo identifikuoti kaip dezinformaciniai propagandiniai pranešimai, bet jie išplito daug labiau nei absoliuti dauguma objektyvių naujienų“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo A. Petrošius.
„Spekuliuoju, bet kai Kremlius nori, kad dezinformacinė žinutė būtų išgirsta, jis pajungia visus įrankius – interneto trolius, pseudožiniasklaidą, kuri aptarnauja vakarų šalis, kitus metodus“, – pažymėjo žiniasklaidos stebėjimo bendrovės atstovas.
Pasak jo, nuo 2021 metų Rusiją „labai erzina“ Lietuvos politikų pastangos kuo greičiau pasitraukti iš BRELL elektros jungties.
„Matome, kad kiekvienas pareiškimas šia tema yra palydimas Rusijos dezinformacijos apie tai, kaip sunkiai vyksta šis procesas ir kaip nesiseka Lietuvai, nors Lietuva dažnai įvardijama kaip pagrindinė atsiskyrimo iniciatorė“, – sakė A. Petrošius.
„Kiekvienas nesutarimas ir ekonominis sunkumas, susijęs su energetikos sektoriumi, yra palydimas pranešimų bangomis, pranašaujant Baltijos šalims ekonominį kolapsą ir badą. (…) Matome daug paniekos ir pašaipos – susidaro įspūdis, kad Rusijos propagandos mašina siūlo tikslinei auditorijai jau suformuluotas, ironija ar susierzinimu paskatintas istorijas“, – pridūrė jis.
Pasak A. Petrošiaus, „Mediaskopo“ Rusijos informacinėje erdvėje nagrinėti su elektros energija, gamtinėmis dujomis, naftos produktais susiję pranešimai iš 17 didžiausių Rusijos Federacijos žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „Izvestija“, „Russikoe Gazeta“, iš geltonosios žiniasklaidos – „Argumenty i fakty“, naujienų agentūros TASS ir „RIA Novosti“. Iš viso išanalizuoti 3756 naujienų pranešimai, publikuoti nuo 2021 m. sausio iki 2024 m. balandžio.
Pranešama, kad per tyrimą identifikuoti penki pastaruosius trejus metus Rusijos žiniasklaidoje nuosekliai plėtoti naratyvai – esą dėl 2022 metais pakilusių elektros ir dujų kainų kaltos pačios Baltijos šalys, nusprendusios pasitraukti iš Rusijos įtakos zonos ir savo elektros sistemas sinchronizuoti su Vakarų Europa.
Taip pat nustatyta, kad Kremlius deda pastangas griauti pasitikėjimą ir žaliąja energetika, esą ji Baltijos šalių neišgelbės. Be to, propagandiniuose pranešimuose nuosekliai konstruojamas Baltijos šalių politikų įvaizdis, neva jie įgyvendina Vašingtono darbotvarkę ir siekia „skurdinti savo piliečius ir sužlugdyti verslą“ ir kuriamas priešingas turtingos, dosnios, laiminčios iš sankcijų Rusijos įvaizdis.
ELTA primena, kad Lietuva, Latvija ir Estija yra sutarusios, jog 2025 m. vasarį atsijungs nuo rusiškosios IPS/UPS elektros sistemos – vadinamojo BRELL žiedo, kuriame be Baltijos šalių dar veikia Baltarusija ir Rusija – bei sinchronizuosis su Europos elektros tinklais. Kad tai galima būtų padaryti, Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai turi iki šių metų rugpjūčio 7 dienos išsiųsti pranešimus dėl BRELL sutarties nepratęsimo.
