Buitinės technikos žymėjimas: už papildomą A+ – tūkstantis litų (0)
Dar 1992-aisiais Europos komisija įdiegė bendrą energijos suvartojimo efektyvumo ženklinimą kai kuriems buitiniams prietaisams. Nuo 2004-ųjų toks ženklinimas tapo privalomas ir Lietuvoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dauguma buities prietaisų buvo priskirti energijos efektyvumo klasėms nuo A (mažiausiai energijos suvartojantys) iki G (daugiausiai energijos suvartojantys prietaisai).
Sprendimas davė naudos – šiandien dauguma naujų prietaisų yra A arba dar aukštesnės energijos efektyvumo klasės, todėl imti ženklinti A+, A++ , o šiemet pasirodė netgi A+++ klasės šaldytuvų ir skalbimo mašinų. Didieji buitinės technikos gamintojai skiria dideles investicijas papildomiems pliusams produktų techniniuose aprašuose įspausti ir giriasi savo „žalumu“ bei racionaliu požiūriu į gamtą. Žinoma, kiekvienas „pliusukas“ vartotojams kainuoja bent keletą šimtų litų.
GRYNAS.lt domėjosi, kiek elektros energijos sutaupoma renkantis aukštos energijos klasės prietaisus bei per kiek laiko tokia buitinė technika galėtų atsipirkti.
Iš Europos atkeliaujančios ženklinimo taisyklės - griežtėja
„Yra tam tikra Europos komisijos direktyva ir ji vis griežtinama. Šalys narės turi pateikti vis daugiau informacijos apie tai, kiek elektros energijos suvartoja konkretus prietaisas, jo etiketėje, - tikina Lietuvos energetikos instituto regionų energetikos plėtros laboratorijos vadovas Vaclovas Kveselis. - Visa tai daroma norint sumažinti šiltnamio efektą ir energijos suvartojimą, pasiekti, kad būtų išmetama mažiau teršalų.“
Mokslininko teigimu, anksčiau pirkėjai mažai domėjosi buitinių prietaisų elektros vartojimu. O ir gamintojai juos labiau viliojo prietaisų galingumu, o ne taupumu.
Šiandien, V. Kveselio teigimu, yra nustatytos vienodos etiketės ir reikalavimai visiems Europos buitinės technikos bei elektros lempučių gamintojams. Vis dėlto, kiek energijos konkretus prietaisas sunaudos stovėdamas Jūsų namuose – negali apskaičiuoti net patyrę technikai.
„Nusipirkę A++ klasės šaldytuvą negalime būti garantuoti, jog jis suvartos būtent tiek energijos, kiek nurodyta techniniuose aprašuose. Žinosime tik tai, kiek elektros energijos jis suvartoja standartinėmis sąlygomis. O toliau viskas priklausys, kur jį pastatysime, kiek kartų varstysime duris, kiek maisto produktų prikrausime, - aiškino V. Kveselis. - Elektros suvartojimas priklauso netgi nuo klimato zonos! Lygiai toks pats šaldytuvas naudos daugiau energijos Italijoje nei Suomijoje.“
Plėtros laboratorijos vadovas Vaclovas Kveselis taip pat prasitarė, jog svarstoma sukurti panašų žymėjimą ir durims, langams bei stogų dangoms – nes šaltesnio klimato šalyse itin aktualu, kiek sandarios yra šios namo dalys, kiek jos sulaiko šilumos.
Kuo labiau tobulėja technika – tuo painesnė sistema
Regionų energetikos plėtros laboratorijos vadovas V. Kveselis pripažįsta, jog ne visi prietaisai šiandien yra ženklinami teisingai, o kai kurių etiketės apskritai gali supainioti pirkėją. Pavyzdžiui, skalbimo mašinos, kurios skalbimo metu suvartoja vienokį kiekį elektros energijos, o džiovindamos – gerokai daugiau, kartais žymimos net trimis raidėmis. Skiriamos bendra, skalbimo ir džiovinimo energijos klasės. Tai reiškia, jog kiekvienam procesui priskiriama po atskirą raidę.
Kol kas tik ant šaldytuvų rašomos metinės prietaiso elektros energijos sąnaudos. Perkant kitą prietaisą, reiktų gerokai pasirausti jo techniniuose dokumentuose, jei norėtumėte tiksliau žinoti, kiek sutaupysite.
Ar apsimoka?
„Maždaug 200 litrų talpos šaldiklių – tokio pat modelio, priklausančių A klasei ir A+ klasei, metinių sąnaudų skirtumas yra apie 30 kilovatų. Palyginkime – tai yra maždaug 13-14 sutaupytų litų per metus“, – analizavo V. Kveselis.
Prekybos salone šių modelių kaina turėtų skirtis maždaug pora šimtų litų. Taigi rinktis efektyvesnę buitinę techniką, siekiant sutaupyti finansiškai – nelogiškas sprendimas. Lietuvos energetikos instituto atstovas svarsto, jog toks šaldytuvas galbūt atsipirks tik per visą savo gyvavimo laikotarpį.
Tačiau, mokslininko teigimu, tokie skaičiavimai galioja tik šaldytuvams. Kiti buities prietaisai atsiperka greičiau – per penkerius, šešerius metus. Ypač efektyvios ir greitai atsiperkančios yra naujos taupiosios elektros lemputės.
Žinoma, niekas negali pasakyti, kokia už dešimtmečio bus elektros kaina. Jei ji kils – prietaisas atsipirks greičiau.
„Piniginiu požiūriu ta aplinkosauga neapsimoka, – pripažįsta Lietuvos energetikos instituto regionų energetikos plėtros laboratorijos vadovas V. Kveselis. – Tačiau juk ne vien pinigai lemia. O kada Jums atsiperka televizorius? Kada – batai? Manau, kad elektros suvartojimas yra ne vienintelis kriterijus, žmonės ieško patogių, modernių prietaisų. Tuo ženklinimu ugdomas žmonių supratimas, kad negalima švaistyti energijos. Tai yra mūsų visų globalinė problema.“
„Pliusiukai“ bėgant metams pinga
Lietuvos energetikos instituto atstovas taip pat primena, jog kartais labai sunku pasakyti, dėl ko atsiranda panašių buitinės technikos modelių kainų skirtumas. Aukštesnės energijos klasės prietaisas dažniausiai yra ir naujesnis, jame įdiegtos dar kelios naujos technologijos, skirtos patogesniam naudojimui. Taigi negalima teigti, jog kaina ženkliai išsiskiria vien dėl nedidelio energijos suvartojimo skirtumo.
Tačiau ateityje taupių buitinių prietaisų pasiūla gali pasukti teigiama linkme. Jei bus gaminama daugiau aukščiausios energijos klasės prietaisų – jie atpigs. Kitas variantas – valstybės teisiniu reguliavimu pasieks, kad rinkoje neliktų neefektyviai energiją vartojančių prietaisų.
Lietuvos energetikos instituto mokslininkas pabrėžia, jog žiūrint šalies mastu, elektros energijos sutaupymas yra ženklus. Kiekvienas vis aukštesnės energijos klasės prietaisas sutaupo po 15- 20 % energijos.
Efektyviausių prietaisų kainos „kandžiojasi“
Jau gerą dešimtmetį buitine technika prekiaujančios bendrovės „Verta Trade“ direktorius Tomas Truskauskas patvirtina, jog A+++ klasės šaldytuvai rinkoje pasirodė tik šiemet. Taip pat jau egzistuoja ir skalbyklė, pažymėta trimis pliusais. Tačiau kol kas net ir elektros taupymo fanams pažvelgus į jų kainą nusvyra rankos.
Maždaug dviejų metrų aukščio A+++ klasės šaldytuvo kaina parduotuvėje „Technolux“ siekia 3800 litų, kai 2009-aisiais pasirodžiusį A++ tokio pat modelio šaldytuvą šiandien galima nusipirkti už maždaug 1900 litų. Taigi trečiojo pliuso „kaina“ – apie tūkstantis litų. Kalbintas Lietuvos energetikos instituto atstovas tikino, jog aukštos energijos klasės šaldytuvas galėtų atsipirkti per keliolika metų, tad A+++ prietaisas tiesiog… neatsipirktų niekada.
„Šaldytuvas veikia ištisai – visą parą, todėl buitinės technikos gamintojai daugiausia ir „žaidžia“ su šaldytuvais – stengiasi kuo labiau juos patobulinti. Aukščiausia klasė – taip, ji neatsiperka, bet šiuo atveju reikia žiūrėti į tai, kaip į aplinkos tausojimą,“ – teigia bedrovės „Verta Trade“ direktorius.
Pliusai vilioja tik jaunesnius pirkėjus
Buitinės technikos salonui vadovaujantis T. Truskauskas teigia, jog jaunesni pirkėjai dažniausiai renkasi ne aukščiausios, tačiau aukštesnės energijos klasės prietaisus, o senyvo amžiaus žmonės neretai nusprendžia, jog „negyvens tiek, kad jis atsipirktų“.
„Ne visi lietuviai linkę sumokėti papildomus du – tris šimtus litų už papildomą pliusą, – tikino T. Truskauskas. – Bet konsultantai pirkėjams rekomenduoja aukštesnę klasę, nes visuomet reikia žvelgti į priekį, viskas tobulėja.“
Bendrovės diretoriaus teigimu, A+ klasės prietaisai, lyginant su A klase sutaupo apie 25 proc. elektros energijos, A++ klasės – apie 45 proc.
Skalbyklės ir džiovintuvai retai būna aukštos energijos klasės
Šaldytuvų gamintojai pasiekė svarbių rezultatų – A+++ klasės prietaisai suvartoja tik apie 160 kilovatvalandžių elektros energijos per metus. Tačiau kai kurie kiti buities prietaisai, dėl savo specifikos tiesiog negali būti taupūs.
„Nedidelių energijos sąnaudų nepasiekia įvairios džiovyklės. Vis dėlto, kai kurios džiovyklės žymimos A-50 proc. ženklu. Tai reiškia, kad prietaisas tolygus A+++ energijos klasei, – teigia T. Truskauskas. – Įdiegus taip vadinamų šilumos siurblių sistemą, gamintojams pavyko stipriai sumažinti šių prietaisų energijos sąnaudas. Tačiau džiovyklės ir skalbimo mašinos daugiausia elektros energijos sunaudoja gręžimo metu. A+ klasės skalbyklė gręždama gali pasiekti net B klasę. Bet prisiminkime, kad energijos klasė apibrėžia ne tik elektros, bet ir vandens sąnaudas.“
T. Truskausko teigimu, Europos Sąjungos pastangomis skalbimo mašinų ir džiovintuvų elektros energijos sąnaudos pradėtos vertinti tiksliau – anksčiau buvo rašomos vieno skalbimo 60 laipsnių temperatūroje sąnaudos, o šiandien ant naujų etikečių nurodomas metų elektros sąnaudų vidurkis.
