„Gyvenime kartais taip atsitinka. Kaip įvyksta autoavarijos, taip pat įvyksta ir ore“, – apie dviejų kovinių lėktuvų susidūrimą paprastais žodžiais paaiškino Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius.

Karo lėktuvai – sudėtingi aparatai, sukurti oro mūšiams ir ekstremalioms sąlygoms, tačiau išvengti nelaimių nepavyksta net ir jiems. Net ir taikos metu. Mechaniko ar piloto klaidos čia kainuoja labai brangiai, todėl antradienio susidūrimą galima laikyti mažu stebuklu – nenukentėjo nei kariškiai, ne civiliai.

Šis incidentas paskatino prisiminti kai kurias pastarojo meto karinių lėktuvų katastrofas. Visų pirma, Rusijos karinių oro pajėgų majoro Valerijų Trojanovą ir jo naikintuvą „Su-27“. 2005 metų rugsėjo 15 dieną Šakių rajone, pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi, į ūkininko laukus rėžėsi karinis lėktuvas su raudonomis žvaigždėmis ant sparnų.

Pilotas paklydėlis saugiai katapultavosi ir nusileido parašiutu. Aviacijos eskadrilės vado pavaduotojas V. Trojanovas, tarnavęs ginkluotosiose pajėgose daugiau kaip 20 metų, po šio įvykio Rusijoje buvo vadinamas didvyriu, tačiau jau po metų karinė vadovybė jį atleido iš tarnybos kaip netinkamą skrydžiams. Vėliau paaiškėjo, kad naikintuvas nukrito ne dėl piloto kaltės. Sutrikus navigacijos sistemai, „Su-27“ nuklydo nuo kurso, o pasibaigus degalams majorui beliko tik šokti iš lėktuvo.

Naikintuvo katastrofą tyrusi tarpžinybinė komisija nustatė, kad katastrofą nulėmė „techninių, organizacinių ir žmogiškų veiksmų visuma“. Tyrimas atskleidė Rusijos piloto bei oro kontrolierių klaidų ir aplaidumų grandinę, kuri lydėjo „Su-27“ skrydį nuo pat jo pakilimo iš bazės Leningrado srityje.

Lietuvoje V. Trojanovui buvo iškelta byla dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo, bet netrukus nutraukta. Pilotas grąžintas Rusijai, kaip ir naikintuvo nuolaužos, o Maskva atlygino Lietuvai katastrofos padarytą žalą (19 tūkst. eurų).

Kur kas skaudesnė nelaimė Lietuvos kaimynystėje įvyko lygiai prieš dvejus metus – 2009-ųjų rugpjūčio 30 dieną Lenkijoje, Radomo tarptautinėje aviacijos šventėje. Į Baltarusijos karinių oro pajėgų naikintuvo „Su-27“ variklį patekus paukščiui, lėktuvas rėžėsi į žemę. Minsko teigimu, du patyrę pilotai pasiaukojo nukreipdami lėktuvą toliau nuo gyvenamųjų namų, tačiau nebespėjo katapultuotis.

Dar vienas „Su-27“ sudužo tų pačių metų rugpjūčio 16-ąją netoli Maskvos. Vienas pilotas žuvo, kitas buvo sužeistas, kai du reaktyviniai lėktuvai per aviacijos šventę susidūrė ore.

2008-ųjų birželį du JAV naikintuvai F-5 „Tiger“ ir F/A-18C „Hornet“ susidūrė virš dykumos Nevados valstijoje.

2009 m. sausį Ispanijoje susidūrė du naikintuvai „Mirage F1“. Per katastrofą žuvo trys žmonės. Vienu naikintuvu skrido du, o kitu – vienas pilotas. Lakūnai vykdė įprastą treniruočių skrydį. Susidūrimas įvyko dėl blogų oro sąlygų.

2009 metų rugsėjo pabaigoje virš Viduržemio jūros susidūrė du Prancūzijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Rafale“. Tada vieną pilotą pavyko išgelbėti.

Tų pačių metų spalį virš Atlanto vandenyno susidūrė du JAV karinių oro pajėgų naikintuvai F-16. Vienas naikintuvas sudužo, pilotas žuvo, kitas lėktuvas sugebėjo sėkmingai nusileisti Shaw aviacijos bazėje netoli Čarlstono miesto (Pietų Karolina). Iš šios bazės abu naikintuvai buvo pakilę į naktinį mokomąjį skrydį.

2009 m. spalio 7 dieną Libijos sostinės Tripolio oro uoste vykusi aviacijos konferencija ir paroda baigėsi tragiškai. Rusijos „MiG-23“ rėžėsi į žemę, abu pilotai žuvo, keletas žiūrovų buvo sunkiai sužeisti.

Pernai liepos 23-ąją Albertos (Kanada) tarptautinė aviacijos paroda tik per plauką nesibaigė žmogaus žūtimi. Naikintuvo CF-18 pilotas spėjo iššokti su parašiutu iš krentančio lėktuvo kabinos.

Komentarai (3)