Iki 2020 m. Lietuvoje 23 proc. energijos turi būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių (33)
Kaip teigė energetikos viceministras Arvydas Darulis, Lietuva Europos Sąjungai (ES) įsipareigojo su bendrijos parama iki 2020 m. pasiekti, kad Lietuvoje 23 proc. energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Visgi pats ministras pripažįsta, jog tą pasiekti bus sunku, mat Lietuvai reikės didelės finansinės paramos ir teks gerokai pertvarkyti šalies įstatyminę bazę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2009 metais ES priėmė specialią direktyvą, kuria Lietuvą įpareigojo iki 2020 m. išplėsti energijos gavybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
„Lietuvoje iki 2020 m. 23 procentai energijos turi būti pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. Tai yra mūsų strateginis tikslas. Ilgalaikėje energetikos vizijoje mes matome tai, kad Lietuva turėtų būti nepriklausoma nuo iškastinio kuro, visa suvartojama elektros energija turėtų būti gaminama iš branduolinės energijos ir atsinaujinančių energijos šaltinių. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tai yra biomasės, taip pat turėtų būti gaminamas ir tiekiamas centrinis šildymas“, – šalies energetinės ateities vizijos gaires penktadienį Seime vykusioje diskusijoje apie atsinaujinančius energijos išteklius kalbėjo A. Darulis.
Anot ministro, Lietuva turi siekti, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių (biomasė, vėjas) pasiektų 20 % rodiklį, šildymo sektoriuje (biomasė) – 60 %, kuro, skirto transportui, – 10 %
Visgi A. Darulis pripažino, jog šių tikslų siekimą Lietuva jau realizuoja, tačiau kol kas ne itin sėkmingai.
Pasak jo, 2009 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių Lietuvoje buvo pagaminta 19,8 % visos energijos, 2010 m. šis rodiklis siekė 19,6 %
Energetikos viceministras pripažino, jog Lietuvai pasiekti, kad joje iki 2020 m. 23 procentai energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus nelengva, mat šių tikslų siekimas pareikalaus didelių finansinių išteklių.
„Kalbant apie biomasės sektorių centralizuotame šildyme, norėčiau atkreipti dėmesį, kad čia mus gali užgulti finansinė našta. (…) Situacija yra tokia, kad Europos Sąjunga šioje finansinėje perspektyvoje skyrė tam tikrą finansinę paramą iš Europos struktūrinių fondų lėšų.
Jei mes norime pasiekti, kad biomase tiekiama šiluma sudarytų 26 procentus centralizuoto šildymo tiekimo Lietuvoje, reikės susimąstyti, kiek mums reikėtų papildomų finansinių lėšų, paramos šiam tikslui įgyvendinti. Būtina susimąstyti ir apie Europos Sąjungos paramos šiam sektoriui intensyvumą bei skiriamų nacionalinio biudžeto ir savivaldybių lėšų dydį“, – pavyzdį pateikė A. Darulis.
Ministras taip pat tikino, kad, siekiant spartesnės energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, būtina keisti ir nemažai energetikos sektoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų.
„Energetikos ministerija numačiusi nagrinėti 40 poįstatyminių aktų, kurie padėtų praplėsti energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių sektorių. Tačiau šiuo metu dar 30 teisės aktų yra vis dar ruošiami, 10 – jau parengti“, – diskusijos metu aiškino A. Darulis.