Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Ispanijos vyriausybės priimtas sprendimas nutraukti autorinę rinkliavą ir autoriams žalą kompensuoti iš specialaus valstybinio fondo. Ispanija tapo pirmoji ES valstybė, panaikinusi daugiau kaip kelis dešimtmečius veikusią autorinę rinkliavą įrangai ir laikmenoms.

Pagal ES teisę, toks mokestis gali būti renkamas tik iš privačių asmenų, tačiau Ispanijoje autorinės rinkliavos mokestis buvo taikomas be išimties visiems juridiniams asmenims bei valstybinėms institucijoms. Ispanijos vyriausybė, atsisakydama ydingos praktikos, nusprendė kompensuoti autoriams patirtą žalą tiesiogiai.

„Atlikusios objektyvius ekonominius vertinimus, Europos šalys identifikavo esmines veikiančių sistemų teisines spragas ir kritines ekonomines pasekmes, todėl keičia kompensavimo autoriams sistemą. Deja, Lietuvoje prieš priimant analogišką įstatymą joks ekonominis vertinimas, kuriuo būtų įvertinta reali žala autoriams, nustatytas poveikis valstybės biudžetui, verslo konkurencingumui ir vartotojų praradimai, atliktas nebuvo“, – teigia asociacijos INFOBALT prezidentas Vytautas Vitkauskas.

Europos Teisingumo teismui Padawan (Ispanija) byloje paskelbus, kad veikianti autorinės rinkliavos sistema pažeidžia ES teisę bei atlikus objektyvius ekonominius vertinimus, kitos Europos šalys pasekė Ispanijos pavyzdžiu. Praėjusių metų gruodžio mėnesį Suomija paskelbė nuo 2013 m. įdiegianti alternatyvą autorinei rinkliavai sistemą. Didžiosios Britanijos Vyriausybė, atlikusi 14 analitinių tyrimų autorių teisių srityje, bei atsižvelgdama į Valstybinio autorių teisių biuro užsakymu prof. M. Kretschmerio atliktą išsamią studiją „Privatus kopijavimas ir teisinga kompensacija“ paskelbė įvedanti ribotą teisinę privataus kopijavimo išimtį, tačiau netaikant autorinės rinkliavos.

„Visi šie faktai byloja, kad senoji autorinių rinkliavų sistema griūna. Šiame kontekste Lietuva trumparegiškai pasirinko ne šiuolaikinės technologinės pažangos suteikiamas galimybes vystyti skaitmeninių kūrinių rinką ir atitinkamai sudaryti sąlygas kūrėjams tiesiogiai uždirbti iš savo kūrinių platinimo, bet grįžo dešimtmečiu atgal, aukojant tiek teisėtus vartotojų, tiek autorių ir atlikėjų interesus“, – pabrėžia asociacijos INFOBALT intelektinės nuosavybės apsaugos ir ES reikalų vadovė V. Misiukonienė.

Europos teisės aktuose nurodoma, kad mokestis skirtas kompensuoti autorių patiriamą žalą, kuri padaroma teisėtai kopijuojant legalų autorinį turinį. Toks mokestis gali būti renkamas tik iš privačių asmenų. Tuo tarpu Lietuvoje ką tik priimtu ir galimai ES teisei prieštaraujančiu įstatymu numatyta, jog už tuščias laikmenas ir įrangą mokestį turi mokėti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Tokio mokesčio susigrąžinimas verslo įmonėms yra nenumatytas. Remiantis statistiniais pardavimų duomenimis, Lietuvoje valstybės ir verslo sektorius įvykdo apie 80 % visų IT technikos ir informacinių laikmenų pirkimų.

Praėjusį pavasarį Belgijos mokslininkų atlikta „Oxera“ ekonominio vertinimo studija taipogi atskleidė, kad autorinės rinkliavos mokestis neatitinka šių dienų skaitmeninės erdvės realijų, yra nuostolingas valstybės biudžetui ir įmonėms, stabdo inovacijas ir investicijas į skaitmeninį sektorių. Paskaičiuota, jog panaikinus tokio tipo autorinę rinkliavą ES ekonomika papildomai surinktų beveik 2 mlrd. eurų.

Komentarai (16)