Daugiau nei dvidešimtyje Europos šalių atlikta apklausa parodė, kad įpročiais ir žiniomis apie saugumą internete lietuviai labiausiai panašūs į portugalus, graikus ir austrus. Mūsų šalies internautai geriau už kitus europiečius išmano asmeninės informacijos apsaugą socialiniuose tinkluose, tačiau mažiau išnaudoja technologines saugumo priemones.

Reputacija internete rūpi tik ketvirtadaliui, saugumu domisi mažiau nei pusė

Apklausos rezultatai parodė, kad beveik pusė dalyvių (46%) visiškai neskiria dėmesio savo žinioms apie saugumą internete, tačiau 39 proc. apklausos dalyvių pažymėjo, kad domisi saugos priemonėmis nuo duomenų vagysčių.

Tik 27% apklaustų lietuvių teigė besirūpinantys, kokia yra jų reputacija internete. Vos šeštadalis (16%) yra kada nors pasidomėję, kokią informaciją apie juos galima rasti pasinaudojus interneto paieškos sistemomis. Tačiau net du trečdaliai (66%) respondentų pažymėjo, kad sugriežtino privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose, siekdami apriboti nepažįstamųjų galimybes peržiūrėti jų asmeninę informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašus.

Net 80% apklaustųjų pažymėjo, kad prieš skelbdami informaciją internete pamąsto, ar ji tinkama viešinti. Pusei apklausos dalyvių (51%) jau yra tekę šalinti duomenis, kuriuos jie įvertino kaip galimai žalingus. Daugiau nei pusė (61%) pažymėjo, kad kurdami slaptažodžius naudoja didžiąsias ir mažąsias raides su įvairiomis skaičių kombinacijomis, tačiau tik ketvirtadalis (25%) kiekvienai paskyrai internete naudoja skirtingus slaptažodžius.

Tyrimas atskleidė, kad pagal naudojimąsi antivirusinėmis programomis ir jų svarbos supratimą lietuviai panašūs į kitų Europos šalių gyventojus – 85 proc. apklaustų lietuvių turi įsidiegę antivirusines programas. Tačiau pagal kitų technologinių priemonių panaudojimą mūsų šalies vartotojai kiek atsilieka nuo europiečių. Vos daugiau nei trečdalis (39%) pažymėjo, kad naudojasi saugiu bevieliu interneto ryšiu, mažiau nei pusė pripažino turintys ugniasienę, ir tik penktadalis (20%) apklaustųjų pasitelkia naršyklėse esančias interneto turinio filtravimo ir perspėjimo  priemones. 

„Šį tyrimą vertiname kaip vieną iš priemonių, galinčių padėti įvertinti saugumo internete spragas ir priminti vartotojams, į ką vertėtų atkreipti dėmesį. Sparčiai didėjant internetu besinaudojančių gyventojų skaičiui, auga poreikis deramai apsisaugoti nuo piktavalių, apgalvotai tvarkyti savo asmeninę informaciją, - sakė Mindaugas Glodas, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius. - Išmanant technines priemones ir saugaus elgesio internete taisykles, galima užtikrinti pakankamą saugumą internete.“

Viešosios įstaigos, padedančios vartotojams efektyviai ir saugiai naudotis socialiniais tinklais, ir teikiančios naujienas per paskyrą „Komunikacija Facebook‘e“ atstovas Vaidas Pilkauskas teigė, kad būtinas nuolatinis dėmesys vartotojų švietimui apie saugumą internete. „Sparčiai populiarėjantys socialiniai tinklai tampa viena iš patogių priemonių nusikaltėliams ieškoti informacijos apie būsimas aukas ir ją panaudoti piktais tikslais, - teigė Vaidas Pilkauskas. – Siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamų pasekmių, saugumo priemonių internete vaikai ir suaugusieji turi būti mokomi nuo pat pirmosios pažinties su žiniatinkliu.“

Jau keletą metų nemokamus nuotolinius kursus apie saugumą internete siūlo aljansas „Langas į ateitį“. „Šių metų Saugaus Interneto Dienos [vasario 7 d.] pagrindinė idėja – pasiekti visas interneto vartotojų kartas, nuo vaikų ir jų tėvų iki senjorų, - sakė aljanso „Langas į ateitį“ direktorė Loreta Križinauskienė.  – Didėjant interneto vartotojų skaičiui yra labai svarbu užtikrinti, kad tiek vaikai, tiek jų tėvai naršyti ir veikti internete galėtų saugiai.“

Komentarai (1)