Nuomonė: „Debesų“ kompiuterijos baimė – nepagrįsta (12)
Tikriausiai daugeliui interneto naudotojų yra tekę nerimastingai pagalvoti, jog kuo toliau, tuo daugiau informacijos tenka ruošti ir saugoti kažkur interneto „debesyse“. Iš pradžių, tai buvo el. paštas ir kontaktai, o vėliau kalendorius, nuotraukos, visas „ofisas“, asmeniniai dokumentai, jų rezervinės kopijos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ir kuo toliau, tuo daugiau informacijos keliauja pas debesų kompiuterijos paslaugų teikėjus. Ar reikia dėl to nerimauti? Gal ir jūs abejojate dėl naudojimosi kai kuriomis paslaugomis?
Išvardinsime potencialias baimes, kurios gali atsirasti naudojantis debesų kompiuterijos paslaugomis:
- Kam to reikia? Aš viską turiu savo kompiuteryje, tai kodėl dar reikia kažkokių paslaugų internete?
- Ar tai saugu? Ar niekas nepavogs mano duomenų?
- Ar tai patikima? O kas bus, jei kažkas dings ar paslaugos „užlūš“?
- Ar manęs neapgaus? Gal paslauga ims ir dings? Gal greitai ji taps mokama ar žymiai brangesnė negu iki tol?
Tęsiant šį sąrašą galima panirti į visišką paranoją. Todėl pabandysime viską sustatyti į vietas. Pateiksime po tris argumentus kiekvienai įvardintai baimei paneigti.
Kam reikia?
Visi supranta, kad naudingesnė ta informacija, kuri yra „po ranka“. Kitaip tariant, pasiekiama iš bet kur, naudojantis bet kokiu įrenginiu: telefonu, išmaniuoju televizoriumi ir t. t. ar net, pavyzdžiui, išmaniuoju šaldytuvu!
Atsiranda vis galingesnių paslaugų, tokių kaip nuotraukų redaktorius pixlr.com ir net vaizdo bylų redaktoriai, kurie veikia naršyklėje, ir daugybė kitų dalykų. Taigi, nereikia sukti sau galvos dėl brangių licencijų, programinių paketų diegimo, kai daugelį darbų galima atlikti naudojantis nemokamomis paslaugomis, kurios veikia iš karto.
Ar pastebėjote, kad, pavyzdžiui, „Google Docs“ sugeba atverti daugybę bylų formatų peržiūrai ir tai padaro per kelias sekundes (ar net greičiau). Taigi, dar ir greitaveikos atžvilgiu, kai kurios debesų kompiuterijos paslaugos lenkia tam tikras programas mūsų naudojamuose įrenginiuose.
Ar saugu?
Jokia rimta paslauga negalėtų tapti populiari, jei nebūtų saugi. Bet visgi, nepamirškite įsitikinti, kad paslauga veikia per HTTPS protokolą. Jei naudojatės internetine bankininkyste, tai kodėl kyla abejonių dėl kitų paslaugų saugumo? Iš esmės technologija yra visur ta pati.
Jūsų asmeninį ar darbo kompiuterį gali pavogti arba užkrėsti virusais. Tokiu būdu galite prarasti svarbius duomenis. Vargu, ar tai įmanoma su paslaugomis, kurias prižiūri daugybė specialistų, ir kurioms naudojama speciali duomenų centrų serverinė įranga. Jei tokios problemos įvyktų, jos būtų sprendžiamos taip pat daug operatyviau.
Ar patikima?
Kas patikimiau: jūsų HDD už kelis šimtus litų, ar duomenų centro serveriai su rezervinėmis kopijomis, apsauga nuo galimų aplinkos poveikių ir panašiais dalykais? Žinoma, klausimas retorinis. Be to, manau, kiekvienam teko pačiam susidurti ar girdėti apie sugedusius HDD, subraižytus CD, pamestus USB raktus. O gal kas nors prisimena „patikimuosius“ flopikus?
Ar bent kartą teko girdėti, kad kažkam kažkas dingo, pavyzdžiui, iš „Google Docs“? Gandų apie tai sklando įvairių, tačiau žinių apie tokius įvykius pasigirsta daug rečiau, nei apie istorijas apie „nulūžusius“ asmeninius kompiuterius su svarbia informacija.
Programas kuria ir jomis naudojasi dešimtis ar net šimtus kartų mažiau žmoniu negu populiariomis debesų kompiuterijos paslaugomis. Todėl programinių klaidų turėtų būti mažiau kaip tik internetinėse paslaugose. Pavyzdžiui, „Facebook“ net siūlė nemažus pinigus tiems, kurie ras sistemoje klaidų.
Ar neapgaus?
Konkurencija lemia tai, kad joks paslaugų teikėjas nėra suinteresuotas apgauti savo klientų. Jei taip atsitiktų, tai nepraėjus nei dienai, visi dairysis analogiškų paslaugų pas konkurentus.
Daugelis paslaugų teikėjų uždirba iš kontekstinės reklamos, todėl paslaugas teikia nemokamai. Be to, dar ir pasipelno iš to, jog naudojatės jų sistemomis. Vėl gi, niekas nėra suinteresuotas prarasti klientus.
Ko gero, apgauti jūsų negalės dar ir todėl, kad tai būtų įstatymų pažeidimas. Na, bet neapsigaukite ir patys. Visada peržiūrėkite ką paslaugų teikėjas rašo sistemų naudojimosi taisyklėse.
Išvados
Taigi, kai pabandome gilintis, paaiškėja paprasta tiesa: debesų kompiuterijos paslaugos yra pranašesnės už tradicines programas pagal nemažą skaičių parametrų. Žinoma, tam tikrų silpnų vietų esama – asmeninis kompiuteris visgi yra asmeninis, liaudiškai tariant, kur jį padėsi, ten jis ir bus. Tačiau patogumas naudotis „debesų“ kompiuterijos produktais ir gausybė nemokamos programinės įrangos yra nemažas patogumas.
O kokia jūsų nuomonė „debesų“ kompiuterijos patikimumo ir patogumo atžvilgiu?
