Lenkijoje skalūninių dujų išgavimą gerokai apsunkino EK įsikišimas (23)
Lenkija, radusi didžiulius skalūno dujų išteklius, džiaugėsi, kad galės užtikrinti savo šalies energetinį saugumą. Tačiau Europos Komisija (EK) ėmė blokuoti skalūno dujų išgavimą. Europos Sąjungos (ES) ekspertai priminė, kad Lenkijoje galioja Bendrijos teisės aktai, todėl bet kokių gamtinių žaliavų išgavimas galimas tik paskelbus konkursą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vadinamoji Angliavandenilių direktyva nustato sąlygas, kuriomis gali būti išduodama koncesija angliavandenilių paieškai ir išgavimui ES priklausančiose valstybėse. Ji skelbia, kad tai gali būti daroma tik paskelbus konkursą. O Lenkijos įstatymai suteikia pirmumo teisę į išgavimą bendrovėms, anksčiau dirbusioms šioje srityje, t. y. ieškojusioms vienų ar kitų gamtos išteklių.
Ar konkursas riboja konkurenciją?
Šiuo metu Lenkijoje jau yra išduota beveik 100 koncesijų skalūno dujų paieškai tiek Lenkijos, tiek užsienio bendrovėms. Tačiau dujoms išgauti būtina nauja koncesija. Bendrovės, investavusios į dujų paiešką, tikėjosi, kad jos ją ir gaus, jei tik joms pavyks surasti ieškomos žaliavos. Advokatas Mikolajus G. Gossas aiškina, kad gamtinių išteklių išgavimo koncesijų išdavimą Lenkijoje nustato kalnakasybos ir geologijos įstatymai, įsigalioję 2012 metais. „Ši ūkio šaka tikisi, kad šie įstatymai ims galioti prasidėjus dujų išgavimo fazei. Šiuo atveju tai reiškia, kad pirmenybę išgauti skalūno dujas gaus tos firmos, kurios turėjo koncesiją jų paieškai ir dujų surado, todėl joms priklauso teisė ir surastus telkinius eksploatuoti. Ši pirmumo teisė atmeta konkurso skelbimą. Tai protingas sprendimas, nes įmonės, investavusios milijonus dolerių į paiešką, gali tikėtis, kad galės eksploatuoti surastus gamtinių išteklių telkinius“, – aiškino teisininkas.
Tačiau atsitiko taip, kad Lenkijos įstatymus ėmė kvestionuoti EK, kuri aiškina, kad lenkai neteisingai taiko Angliavandenilių direktyvą. EK teigimu, Lenkijos įstatymai pažeidžia laisvos konkurencijos principus siekiant eksploatuoti telkinius. „Komisija nori, kad kiekvienu atveju būtų rengiamas konkursas, o konkursą laimi tas, kuris pasiūlo geresnę kainą ir naujausias technologijas. Todėl dalis lenkų firmų negalės konkuruoti su pasaulinėmis energetikos ir išgavimo kompanijomis, kurios turi daug daugiau pinigų. Paradoksas, tačiau būtent tai gali apriboti konkurenciją“, – aiškino M. G.Gossas.
Galas dujų paieškai
Panašiai mano ir kitas Lenkijos teisininkas dr. Michalas Žywieckis. „Paskelbus konkursą, jį laimės didžiosios bendrovės, tokios kaip „ExxonMobil“, „Chevron“, „Marathon Oil“, „Conoco Philips“ ar „Eni“. Tai milžiniški koncernai, kurie gali pasiūlyti milžiniškas sumas. Mes pasijusime nevisaverčiai tiek teisiniu, tiek moraliniu atžvilgiu. Tai jau kelia susirūpinimą rinkoje ir mažina Lenkijos, kaip valstybės, turinčios dideles skalūno dujų atsargas, patrauklumą“, – aiškino M. Žywieckis.
Teisininkas mano, kad kai kurios bendrovės gali pristabdyti dujų paieškas dvejiems arba trejiems metams, kol bus išsiaiškinti teisiniai koncesijos klausimai. „Galima tikėtis, kad kai kurios bendrovės pasitrauks, nes Lenkija nėra vienintelė valstybė, turinti skalūno dujų. Yra daugybė kitų šalių, kuriose jų telkiniai taip pat gali būti įspūdingi. Dabartinė padėtis tiesiog sudaro kliūtis investuoti į Lenkiją“, – aiškino M. Žywieckis.
Ko nori EK
Ekspertas iš Jano Sobieskio energetikos instituto Tomaszas Chmalas mano, kad geriausias sprendimas būtų suteikti pirmumo teisę išgauti skalūno dujas toms bendrovėms, kurios surado jų telkinius. EK užimta pozicija yra neracionali. „Kodėl bendrovė, kuri investavo milijonus dolerių į dujų paiešką, dar turi dalyvauti konkurse dėl teisės telkinius eksploatuoti. Jei taip bus, dujų paieška praranda prasmę“, – sakė ekspertas.
2010 metų lapkričio mėnesį EK apkaltino Lenkiją neteisingai taikant Angliavandenilių direktyvą. Kaip vieną iš kaltinimų ji pateikė pirmumo teisės suteikimą toms bendrovėms, kurios jų paieškai naudojo hidraulinio klodų išvartymo technologijas (skalūno dujos išgaunamos įpurškiant dideliu spaudimu į skalūnų klodus vandenį, sumaišytą su smėliu ir nedideliu chemikalų kiekiu, kad būtų galima susprogdinti giliai po žeme esančias uolas ir taip išlaisvinti dujas). Dėl to EK jau kreipėsi į Teisingumo tribunolą.
Lenkijoje visos gamtinės iškasenos priklauso valstybės iždui, todėl reikia gauti koncesiją žaliavai išgauti. Jungtinėse Valstijose visi gamtos turtai priklauso žemės, kurioje jie rasti, savininkui.
Pernai balandį Amerikos energijos agentūra (EIA) pranešė, kad Lenkija turi 5,3 trln. kubinių metrų tinkamų eksploatuoti skalūno dujų, t. y. daugiau nei bet kuri kita Europos valstybės (EIA vertino 32 šalis). Agentūra sakė, kad Lenkijai tokio dujų kiekio turėtų užtekti 300 metų ir mūsų kaimynai negalėjo atsidžiaugti surastu eldoradu.
Lenkijoje skalūno dujų paieškas pradėjo Lenkijos kalnakasybos, naftos ir dujų bendrovė, taip pat britų firma „Lane Energy“. Jos planuoja darbus dar labiau išplėsti prie Baltijos jūros šiaurės rytų kryptimi. Kita paieškų vieta taps vakarinė Lenkijos dalis. Pastaraisiais metais Lenkijos aplinkosaugos ministerija išdavė beveik 100 koncesijų skalūnų dujų paieškai. Jas gavo ir tokie užsienio gigantai kaip „Exxon Mobil“, „Chevron“, „Marathon“, „Talisman Energy“, PGNiG, „Lotos“ ir „Orlen upstream“.