Pasyvus namas: pigiausia pastatyti kubą, bet galima ir dzūkišką trobą (4)
Ne ieškoti, iš ko išgauti energiją šildymui ar elektrai gaminti, o pirmiausia pamėginti taupyti. Tokią ateities viziją „Green Energy 2012” konferencijoje pateikė Nacionalinės pasyvių namų asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nauji statiniai „nerys“ energijos ir šilumos
Pagal naująją Europos direktyvą nuo 2014-ųjų metų parduodant arba išnuomojant namą ar butą, jo šeimininkas turės pateikti realų objekto sunaudojamos energijos skaičių. Šiandien nekilnojamo turto savininkai taip pat įpareigoti tai daryti, tačiau toks įpareigojimas veikia tik teoriškai.
Nuo 2020-ųjų įsigalios reikalavimas, jog visi statomi arba renovuojami pastatai būtų nulinės energetikos, arba tiksliau – pastatas, kuris vartoja labai nedaug, arba apskritai nesuvartoja energijos. O jei jau vartoja – ji turi būti gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Nuo vasario 1-os dienos Lietuvoje namams galioja toks pat žymėjimas, kaip ir elektroniniams buitiniams prietaisams: pasyvaus namo standartą atitinka pastato energetinio naudingumo klasė A+, o A++ vadinama nulinės energijos klase. Tai reikštų, jog namas yra sandarus, jame susikaupusi šiluma išlieka, o trūkstama šiluma gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Šiandien reikalaujama, jog visi naujai statomi pastatai būtų ne žemesnės nei C energinės klasės. O tai, pasak Aido Vaičiulio yra pastato energinio efektyvumo „grindys“, kitaip tariant, žemiausia riba. Tačiau nemažai statybos projektų vystytojų ir nesistengia viršyti šios ribos.
Pasyvus namas prasideda nuo projekto
Visgi Aidas Vaičiulis pabrėžė, jog pastatyti nulinės energinės klasės pastatą nėra sunku, svarbiausia turėti projektą, kuriame pagrindinis energijos poreikis išsprendžiamas architektūriniais sprendimais, o trūkstama energija gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
„Daugelis dabar sako: nebereikia pasyvių namų, duokite mums aktyvius namus! Toks namas energiją gauna iš lauko, tai yra iš saulės. Žmonės, buitiniai prietaisai – galima apskaičiuoti visus šildymo elementus, todėl namas ir vadinamas pasyvaus šildymo namu, – dėstė Aidas Vaičiulis. – Vokietijos pietuose gyvenantiems žmonėms visiškai užtenka vėdinimo, vadinamosios rekuperacijos (mechaninio įrenginio pagalba sukonstruota vėdinimo sistema, kai į vėdinimo sistemas patenkantis kambario oras specialiame įrenginyje atiduoda šilumą, o įeinantis lauko oras ja įšildomas ir patenka į patalpas red. past.). Lietuvoje reikia dar papildomo šildymo šaltinio, tačiau nebūtinai galingo“.
O kodėl verta ieškoti šioje srityje patyrusių projektuotojų ir architektų? Tik turintis žinių ir įgūdžių specialistas (jau pastatęs kelis tokio tipo pastatus) gali tinkamai suprojektuoti pasyvų namą. Kol kas Lietuvoje yra vos dvi dešimtys sertifikuotų pasyvių namų planuotojų – tam reikia išlaikyti nelengvus egzaminus. Tačiau baigęs mokymus žmogus gali projektuoti tokius namus visame pasaulyje.
Statybininkų siaubas – sandarumo testai
„Kaip žmonės, pripažinkime, esame godūs. Ir visi į šią konferenciją atėjome tam, kad gautume kokios nors naudos. Aš siūlau pradėti nuo taupymo, nes šiuo metu vartojimas yra pike“, – kalbėjo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius.
Pasyvaus būsto šildymui užtenka 15 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui, arba, A. Vaičiulio teigimu, 60-ies kvadratinių metrų buto šeimininkui per šildymo sezoną reikia sumokėti tik 240 litų už šildymą.
Bendrovė „Veikmė“ šiuo metu stato pirmąjį pasyvų daugiabutį, o senovinę dzūkų sodybą primenantis pirmasis sertifikuotas visuomeninės paskirties pasyvus namas – jau užbaigtas.
„Jei perki mersedesą, už jo kokybę ir patogumą garantuoja priekyje pritaisytas automobilio gamintojo ženklas. O kaip su pasyviu namu? Jo standartas yra suteikiamas tik tiems namams, kurie atitinka griežtus kriterijus, standartą patvirtinantį dokumentą išduoda Vokietijos pasyvaus namo institutas“, – prisipažino A. Vaičiulis. – Specialiu testu ( vad. „blow door“ testas) tikrinama, kur įteka šaltis. Šioje vietoje joks statybininkas nepaslėps nė menkiausio broko. Testuotojai mato bet kokią skylutę sienoje. Danijoje buvo priimtas sprendimas visus naujus pastatus patikrinti tokiu testu.“
Nei kubas, nei belangė
Pasyvaus namo asociacijos direktorius paneigia mitą, kad pasyvus namas būtinai turi būti kubo formos arba negražus architektūriškai.
Jis demonstruoja baigiamos įrengti „dzūkiškos trobos“ nuotraukas. Tai – senovinio stiliaus namas su geoterminiu šildymu. Vyras atskleidžia, kad Lietuvoje jau stovi ir pasyvi bažnyčia.
„Dar vienas gyvas stereotipas – kad pasyvus namas bus be langų, arba jie bus šaudymo angos dydžio. Rodau visiems projektus ir nuotraukas – taip, į saulės pusę langai yra didesni nei įprasta, kitose pusėse jie – mažesni arba jų gali ir visai nebūti“, – tikina pasyvių namų šalininkas. – Dėl formos, na, kuo jis „mandresnis“, tuo bus ir brangesnis. Pigiausia pastatyti kubo formos pasyvų namą, tačiau įmanoma pastatyti bet kokį. Efektyviausia, jei pasyvus namas būtų aukštas daugiabutis. Ar taip baisiai brangu tokį pastatyti? Pasyvus namas už įprastą kainuoja brangiau nuo 2 iki 20 proc. Kiek turime patirties Lietuvoje – pasyvūs namai būna 8-12 proc. brangesni. Europoje kainos gali išaugti dėl brangesnių medžiagų arba brangesnių architektūrinių sprendimų“.
Visgi vyras tikina, jog vėliau toks namas ilgus metus padeda išsaugoti pinigus kišenėje. Kol kas vieningų juridiškai įteisintų reikalavimų, pagal kuriuos, atėjus terminui, privalomai bus statomi pasyvūs namai, nėra. Juos turėtų paskelbti Europos Komisija, tuomet kiekviena šalis galės pateikti savo vertinimus ir siūlymus. Tiesa, diskusijos apie tai Lietuvoje vyksta.
Ateityje pasyvius namus keis „protingi“ namai
Pasaulio mokslininkai jau prabilo ir apie tokius pasyvius namus, kuriems nereikia papildomos energijos, kitaip tariant, jie save visiškai išlaiko patys ir gali būti atjungti nuo bendrųjų tinklų.
Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros vedėjo Sigito Čereškevičiaus, tobulėjant technologijoms, stiprėjant valstybės ekonomikai bei visuomenės finansinėms galimybėms, ateis laikas ir šių naujos kartos „protingų“ namų statybai.
„Jie yra labai taupūs, ekologiškai saugūs, visiškai automatizuoti ir kompiuterizuoti. Kitaip tariant, tai adaptyvūs gyvenamieji namai (smart house). Tokių pastatų yra ne tik brėžiniuose. Multimilijardieriai jau gyvena ir tokiuose namuose“, – šyptelėjo pašnekovas.
