Požiūris: Visagino atominė elektrinė – Lietuvos valstybės pardavimas

, ir taip sumažinti šiltnamio efektą. LFTR turi ir daugiau pranašumu prieš dabartinius reaktorius, bet žmonės vis stato neefektyvius reaktorius, tam yra dvi priežastys: ne daug kas apie žino apie šiuos reaktorius ir monetarinė sistema, stabdo progresą; dabar esančios firmos tikrai nepradės statyti šių reaktorių, nes reikia investuoti į daug pinigų į šitą, ir pelnas iš šių reaktorių, bus žymiai mažesnis negu dabar naudojamų, o kitos kompanijos neturi tiek pinigų, kad investuotu į šiuos reaktorius. Aš irgi anksčiau galvojau, kad atsinaujinanti energetika galbūt padės žmonijai, bet kai sužinojau apie skysto torio fluorido reaktorius, pasakiau 'wft kam mums reikia tos atsinaujinančios energetikos, kai mes turime torį?'

Acme, jei bus isvystytas toris - as 100% uz. Bet dar reikia sulaukti ir tikiuosi sulauksime O del 100% urano panaudojimo, ar gamtoje kas nors vyksta 100% ? Del filtravimo is vandenynu - netures tai itakos ekologijai + kiek tai kainuoja ? P.S. apie torio reaktorius teko skaityti is ekonomines puses, tai pagal viska, turetu buti 2-3 kartus pigesne nei atomine energetika.

va būtent!

todėl tie reaktoriai nebuvo vystomi. Galbūt buvo dar kokių nors techninių kliūčių ir t.t. Šiuo metu manau reikia kreipt dėmesį ne į tokią visiškai naują technologiją kuri dar nėra pakankamai išbandyta, bet į tai ką turim ant stalo ir kas veikia praktikoje. Jeigu turėtume pakankamai lėšų gal ir būtų galima žaist su tais torio reaktoriais, bet dabar protingiau būtų investuot į žaliąją energetiką, jau ir atominė ko gero protingiau nei torio reaktoriai, nes šiuo metu jie dar nėra pasiteisinę ir nėra realiai veikiantys.. Jų dar reikia laukt..

Įtariu, kad čia turi omenyje subsidijas. Jeigu taip, tai nėra argumentas prieš AE.

Kalbėta apie Lietuvos pajungimą į vakarų energ. sistemą. Jei mes tiesiam tiltus su Lenkija, reiškia einame į Lenkijos-Lietuvos VR (valdymo rajoną). Turim sinchronizuoti tarpusavio tinklus, paskirstyti linijų galias... Kad užtikrinti saugumą, turime kompensuoti Lenkijos en. trūkumą (jei ten įvyktų kokia avarija ir atvirkščiai Lenkija turi mums kompensuoti). Tarkim Lietuvoje, didžiosios pastotės, turi 330kV linijas (ryšius). Panevėžio TP turi tris 330kV linijas: Jonava, Utena ir Aizkrauklė. Atsitikus gedimui ar vykdant remonto darbus vienoje linijoje, kitos tieks energiją. Beveik visos pastotės, tarpusavy yra sužieduotos. Yra toks Lietuvos energetikos sistemos atkūrimo po totalinės avarijos planas, kur nurodoma, kaip atskirti nesinchroniškai dirbančias dalis, kaip jas sinchronizuoti, kaip atkurti el. tiekimą vartotojams. Dabar paversk tai stambesniu masteliu - Lietuva - Lenkija. Tam ir reikalinga generuoti pakankamą galią, kad kompensuoti stambesnius el. tinklų sutrikimus.

Jogundai, sudaryti tinkamas salygas galima ne tik subsidijomis. Pirma, siuo metu pastatyti katiline ir ja pradeti naudoti reikia surinkti bent 25 parasus. Sekmes gaunant vien savivaldybes leidima, o kur dar prisijungimas prie sildymo trasu ir pirkimas sildymo is taves. Vienas is pavyzdziu - Grigiskes. Klaipedos kartonas nori statyti 17MW biokuro katiline - negauna leidimo. Dar keletas imoniu yra, bet pavadinimu nepamenu, bet irgi negauna leidimu statyti/pardavineti pertekline siluma i silumos tinklus. Vejo jegaines - joms dabar rodos reikia 20 parasu + kariuomene berods nuo birzelio 1d tures duot leidima. Kaip manai, kiek tokie procesai trunka ? Vejo jegaines statyba uztrunka 3 metus. 2m9men trunka popieriu tvarkymas, 2-3men gamyba ir logistika, 2-3 dienos realus jos pastatymas. Toliau, jei vejo ir biokuro jegainems butu sudaromos tokios pat salygos gauti lengvatines paskolas, kaip kad atominei elektrine, tai jokiu subsidiju joms tikrai nereiketu. Dabar subsidiju reikia tik del to, kad tai yra venture capital. Venture capital reikalauja bent 12-15% grazos, bankai neskolina ir t.t. Siuo metu atominei palukanos skaiciuojamos tik nuo dalies kapitalo, tai yra to, kuri realiai reikes skolintis, o ne nuo to, kuri valstybe skirs is neva biudzeto, kuris ir taip deficitinis. Taip pat reiktu nepamirsti, kiek kainavo jau LEO projektas. Reiktu ivertinti ir sukurtas desimtis tukstanciu darbo vietu NUOLATINIU, o atomine atveju, tik laikinu, kol bus pastatyta elektrine. Realiai, sukuriamas dar vienas statybu burbulas, kuris pakels cemento ir kitu istekliu bei statybu paslaugu kainas regioniniu mastu. Taip pat apsirupiname ne tik elektra, bet ir pigesne siluma. Gauname papildomas pajamas is tarsos kvotu pardavimo. Del torio reaktoriu, tai kiek supratau kitais metais paleidzia ne laboratorini reaktoriu, o jau komercini. Garantuot negaliu Eit lazybu is 1000LT galiu del to, kad atomine elektrine negamins elektros rinkos kaina be papildomu kompensaciju ar subsidiju. O kiek atpis vejo ir saules technologija - tikrai nesu tiek isigilines, kad tiek tikeciau, kad galeciau eiti lazybu, tiesiog buvau pasiziurejes kreive, kaip pigo vejo ir saules jegainiu irengimas.

Tokių duomenų man rasti nepavyko.

Yra tokie Hyperion

Tai kol kas svajone. Del leidimu, esme ta, kad energetika Lietuvoje labai korumpuota, kuo daugiau reikia tu leidimu, tuo daugiau sansu, kad tau nepavyks tai padaryt. Del darbuotoju, jei uz +- ta pacia kaina gali idarbinti daugiau zmoniu, tai tik geriau, nes daugiau pinigu lieka salyje, daugiau surenkama mokesciu, maziau reikes sodros islaidoms, daugiau salyje bus vartojama ir dar daugiau ekonomika augs bei geriau visi gyvensim.

Įsiskaityk, nors tamstos fix idėjas vargu ar tai pakeis. Svajojama, kad iki 2030 metų sudarytų 2-4%. Ir tai tik subsidijų dėka. Kažkaip visur kur bepažiūrėsi, tos tamstos atsinaujinančios svajonės tik per subsidijas kelią skinasi. Ar mes tokie turtingi?

Technologas, musu padetis yra unikali. Isiskaityk i priezastis, kodel ten netinka ir pasidomek kokios salygos Lietuvoje. Siuo metu jau ~20% silumos gamina biokuras. Misko valymo ir kirtimo atlieku sunaudojama tik 10%. Siuksles - puva ir skleidzia metana ir kitas dujas i ora. O pelenus isvezti ir isbarsyti - vienas juokas. Vis tiek logistika juda i abu galus. Tuo labiau, kad galima isbarstyti kad ir vandens valymo irenginiu dumbla. Tai butu galima daryti miska nukirtus, kas 40-60 metu pries pat ji atsodinant. Vejas velgi, viskas priklauso nuo geografines padeties. Islandai turi geotermines energijos tiek, kad gali sau leistu bananus masiskai auginti. Danai ~50% energijos is vejo ima, norvegai, iki 100% is hidroenergijos (keleta metu laikos zemesnis vandens lygis, tai tenka importuoti dali energijos). Toje pacioje Kinijoje kiek pamenu is statistikos, atsinaujinancios energetikos statoma daugiau nei atomines, bet anglies vis tiek daugiau. Taip yra todel, kad nespeja vystyti elektriniu. Jau dabar pas juos imonems elektra pagal kvotas dalina. Ne karta mums atidejo prekiu siuntima savaite ar net dviejom, nes negavo savo elektros dalies ir fabrikai stovejo 1-2 savaites. Esme ta, kad branduoliniai reaktoriai vos ne po namu pakasti - potencialus teroristu taikinys. Lietuvoje gal neaktualu, bet daug kur tas aktualiau.

Kam ta demagogija? Danijoje apie 20% pagaminama iš vėjo energijos. Daug vėjo elektrinių stovi vakaruose, Jutlandijoje. Pačioje Danijoje vėjo energijos sunaudojama vos keli procentai. Dėl to, kad didelė dalis eksportuojama į Vokietiją, kiek mažiau į Norvegiją. Jei danai bandytų pas save viską sunaudoti, užsi.... ...... balansuoti. Ir taip jau už elektrą moka l. brangiai, nedaug kas nori sekti jų blogu pavyzdžiu. Reikia imti bendrą Vokietijos-Danijos energetinę sistemą. Joje vėjo energijos dalis ~5%. O Norvegija ne viena iš hidroenergijos daug elektros gamina, beje, mes tiek hidroresursų neturime, jei ką. Dar Afrikoje yra šalių, kurios iš hidroelektrinių beveik visą elektros energiją gauna

Oi atsiprasau, kazka supainiojau del 50% Gal kokius planus uzmates buvau. Del hidroenergijos turiu omeny, kad kiekviena salis ima tai, ka turi. Mes turime biokuro ir silumos poreiki dideli. Siluma sudaro 2/3 energetiniu poreikiu (apart transporto). Taigi jei gaminam siluma ir elektra, kuro dedamoji gaunas ~8ct/kwh su dabartinem kainom. Vasara elektra galim importuot, nes ziema ja eksportuotume. Vasara kazkiek silumos irgi reikia (karstas vanduo ir gyvatukai) ir tam uztektu pilnai siuksliu deginimo, kur didziaja dali kastu sudaro kapitalas, logistika ir zmogiskasis kapitalas, tuo tarpu, siuksles nekainuoja nieko. P.S. nuo 2010 iki 2011 vejo pagaminamos energijos dalis issaugo nuo 21% iki 28%. Pagal tokias tendencijas galima tiketis simet jau 30% kaip ner ka. Aisku, reiktu ziureti ar tai buvo del padidejusio galingumo vejo jegainiu ar del oru. P.S.S. chebra, baikit bijoti buti priklausomam nuo bendrijos. ES energetikos integracijos esme butent ta ir yra, kiekvienas gamina is savo resursu ir vykdo mainus. Desertec projektas man pvz labai patinka. Ekonominis pagristumas aisku sudetingai apskaiciuojamas, bet man rodos tikrai apsimokes europai, ypac kai nafta ir dujos sparciai brangsta, o skaluniniu duju epdimeija ir pigumas itariu dar simet praeis ir jos sekmingai prades brangti.

antraste pasirode keistoka, juk Lt jau seniai parduota