Kas turėtų įvertinti, ar „Google“ automobiliai Lietuvos gatves projektui „Street View“ fotografuoja teisėtai ir ar tai nepažeidžia piliečių teisių? Tokio klausimo sulaukę prokurorai persiuntė jį Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI), tačiau pastaroji atsakomybės kratosi.

Į prokurorus dar birželio pabaigoje kreipėsi Mykolo Romerio universiteto Elektroninio verslo katedros lektorius, tinklaraštininkas Liutauras Ulevičius. Jis kreipimesi nurodė, kad dalis „Google“ renkamos vaizdinės informacijos yra privati, o remiantis įstatymais tokiems veiksmams, t.y. asmens duomenų tvarkymui, reikia gauti nedviprasmišką duomenų subjekto sutikimą. Tokio sutikimo „Google“ negavo, maža to, nepateikia aiškios instrukcijos, kaip uždrausti fiksuoti privačią erdvę.

L.Ulevičius teigia ne sykį reiškęs abejones ir dėl kitų principinių klausimų, tokių kaip surinktų duomenų nuasmeninimas, pradinių duomenų likimas, duomenų saugojimo vieta, taikytina teisė, teismo vieta, galimas žalos atlyginimas dėl privatumo pažeidimo ir kt. Tačiau atsakymų taip ir nesulaukė.

„Google“ noras Lietuvos piliečių asmens duomenų tvarkymą laikyti tik privačiu JAV bendrovės komerciniu reikalu reiškia viena – mūsų privati informacija yra tapusi galingo komercinio subjekto pinigų uždirbimo priemone. Šiame veiksme pagarba žmogaus teisėms, reikia suprasti, neegzistuoja, ar bent jau jai skiriamas šalutinis vaidmuo. Laimi primityvus pelno siekimas“, – teigia L.Ulevičius.

Jis pabrėžia sutinkąs, kad „Street View“ paslauga yra naudinga viešųjų erdvių atveju, tačiau pažeidžia ES asmens duomenų teisinės apsaugos taisykles, kai fiksuojami privačių namų kvartalai, namų aplinka, subtilios visuomeninės erdvės (pvz., ligoninės, bažnyčios), dviprasmiškose situacijose esantys žmonės (pvz., neblaivūs, miegantys).

Leidimo nereikėjo

Kompanija „Google“ yra įsitikinusi, kad Lietuvos įstatymų ir ES teisės normų nepažeidžia.

„Tam, kad gautume leidimą (vykdyti „Street View“ Lietuvoje), mes kreipėmės į atsakingą instituciją. Jai pateikėme duomenis, ar jų pakanka, ar ne – ne mums spręsti. Mes įgyvendinome keliamus reikalavimus“, – sakė „Google“ Lietuvoje atstovaujančios viešųjų ryšių kompanijos „Grayling“ atstovas Šarūnas Pundzius.

Anot jo, jei kyla klausimų dėl „Street View“ teisėtumo, jie turėtų būti adresuojami Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI).

Tuo tarpu VDAI neviešina „Google“ pateiktų dokumentų, kadangi korporacija juos įvardijo konfidencialiais. Be to, inspekcija pabrėžia, kad joks leidimas „Google“ nebuvo išduotas, nes to daryti nereikėjo. Mat sutarta, kad už Lietuvoje vykdomą „Street View“ projektą atsakomybę prisiima kompanijos atstovybė Airijoje „Google Ireland“. Remiantis ES galiojančiais teisės aktais, tokiu atveju išduoti atskiro leidimo tvarkyti asmens duomenis nereikia, o jos veiklą reglamentuoja Airijoje galiojantys duomenų apsaugos teisės aktai.

Atsakymas iš VDAI

L.Ulevičius sulaukė oficialaus atsakymo iš VDAI. Atsiųstame rašte aiškinama, kad „Street View“ projektą vykdo ne Lietuvoje registruota įmonė ar atstovybė, o Airijoje įsteigtas kompanijos padalinys „Google Ireland Ltd.“.

„Darytina išvada, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas šiuo atveju yra netaikomas ir pareiškėjo pranešime nurodytų aplinkybių tyrimas inspekcijos kompetencijai nepriklauso“, – rašoma VDAI rašte.

Inspekcija atkreipia dėmesį, kad viešąjį interesą Lietuvoje gina prokurorai, todėl ragina juos pagal kompetenciją nagrinėti pranešimą.

L.Ulevičius teigia, kad inspekcijos atsakymas atveria du sudėtingus teisinius klausimus. „Pirma, inspekcija konstatavo, kad pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis kertinius asmens duomenų apsaugos principus, iš esmės „Google Maps Street View“ atveju netaikomas. Dabar lieka nagrinėti, ar tai reiškia, jog liekame tik su Civilinio kodekso normomis, ar turime remtis atitinkamais Airijos teisės aktais, kurie gali būti taikytini, nes ten neva registruota paslaugą tvarkanti „Google“ antrinė bendrovė. Antras klausimas – jeigu VDAI konstatuoja, kad negali tirti šios paslaugos aplinkybių, tai kas daugiau Lietuvoje gali suteikti kvalifikuotą pagalbą galimai pažeistų teisių turėtojams? Abejoju, ar kvalifikuotai ir lietuvių kalba gali užtikrinti atitinkama Airijos institucija ar lietuviškoji prokuratūra“, – pastebėjo jis.

Komentarai (4)