„Dropbox“ istorija: kaip gimsta puikios idėjos? (I dalis) (1)
Paprasta idėja – sinchronizuoti dokumentus visuose žmonių naudojamuose įrenginiuose nurungė konkurentus ir tapo debesų kompiuterijos vėliavnešiu. Tai programėlė „Dropbox“ (apie ją esame rašę), kurios sukūrimo istorija verta ne mažiau dėmesio nei pati programa.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Oficiali istorija. Kaip viskas prasidėjo?
Kompanijos „Dropbox“ vadovas ir įkūrėjas Drew Houstonas susidūrė su paprasta problema – nuolat pamiršdavo savo USB atmintuką ir taip užsitarnavo dėstytojų nemalonę. Gūdžiais 2005-2006 metais šią problemą narplioję interneto paslaugų teikėjų sprendimai buvo sudėtingi, nelankstūs ir brangūs. Todėl D. Houston, kuriam šiemet sukako 29 metai, o jo turtas vertinamas apie 400 mln. JAV dolerių, nusprendė rimčiau pažvelgti į dokumentų talpinimo problemą.
Kompanija „Dropbox“ buvo įkurta 2007 metais ir neužilgo gavo pirmąją 15 tūkst. JAV dolerių investiciją iš „Y Combinator“ akseleratoriaus programos. Šių pinigų užteko biuro nuomai ir vienam kompiuteriui „Apple Mac", todėl tais pačiais metais įkūrėjai kreipėsi į rizikos kapitalo fondus ir pritraukė daugiau investicijų.
2008 metais „Dropbox“ buvo oficialiai pristatytas konferencijoje „TechCrunch50“ ir per 4 metus tapo debesų kompiuterijos sinonimu. „Dropbox" istorija tapo viena iš Silicio slėnio legendų.
Istorijos užkulisiai. Ar viskas buvo kaip sviestu patepta?
Ne, oficialios istorijos ir „Wikipedia“ dažnai nutyli apie sunkiąją sėkmingo internetinio verslo dalį. D. Houstonas nebuvo paprastas vaikinas, kuris sugalvojo idėją ir greitai susišlavė milijonus. Jis nuolat domėjosi interneto technologijomis, tendencijomis, vadovavimu ir daug dirbo.
Beveik visą gyvenimą „Dropbox“ įkūrėjas mokėsi ir žavėjosi programavimu bei kompiuteriais: jau būdamas penkerių jis krapštė pirmąjį IBM kompiuterį, dar mokykloje jis lankė programavimo būrelius, o universitete studijavo kompiuterių mokslą. Kai vidurinės mokyklos direktorius 250 salėje susirinkusių moksleivių paprašė pakelti ranką tų, kurie tiksliai žino, ką nori veikti suaugę, jis buvo vienintelis keturiolikmetis pakėlęs ranką. Jis rėžė, kad nori įkurti kompiuterių kompaniją.
Prieš pradėdamas vystyti „Dropbox“ D. Houston jau buvo suspėjęs pasisemti patirties iš skirtingų startuolių, tarp kurių gerai žinomos kompanijos, kaip „Accolodate“ – pagalbos pasiruošti egzaminams portalas, „Bit9“ – interneto saugumo sprendimo kompanija ir „HubSpot“ – interneto marketingo automatizavimo įrankis. Visose šiose kompanijose jis buvo mažiau ar daugiau atsakingas už programavimą, todėl puikiai žinojo, iš kokio molio drėbtos interneto paslaugų tarnybos. Šešis kartus Drew bandė kurti ir savo projektus.
Vadovas ar geek’as?
D. Houston motina, norėdama, kad jos sūnus netaptų atsiskyrėliu programuotoju, subtiliai jį atitraukdavo nuo kompiuterio. Drew papildomai mokėsi prancūzų kalbos ir nuolat sportavo. Šiandien D. Houston pripažįsta, kad jei ne motina, jis būtų tapęs kitokiu žmogumi.
Vis dėlto pirmaisiais studijų metais atrodė, kad Drew tėvų pastangos paversti jį „normaliu“ nuėjo šuniui ant uodegos. Drew visus metus praleido prie kompiuterio ekrano. Tiesa, supratimas, kad vien programuodamas sėkmingo verslo nesukursi, atėjo jam pačiam. Jis pradėjo domėtis vadovavimu ir projektų valdymu.
Atsibodo pusfabrikačiai
„Aš norėjau susikurti savo svajonių gyvenimą ir man buvo atsibodę valgyti pusfabrikačius“ – taip po studijų baigimo jautėsi Drew Houstonas. Jis ieškojo idėjų, kurioms galėjo paskirti savo gyvenimą.
Vieną dieną Drew laukė traukinio į Bostoną ir suprato, kad vėl pamiršo savo USB atmintuką. Visą kelionę jis neturėjo jokio užsiėmimo, todėl nusprendė kartą ir visiems laikams išspręsti USB atmintukų problemą. Kelionės metu buvo parašytos pirmosios „Dropbox“ programinio kodo eilutės. Taip gimė „Dropbox“.
Po keturių mėnesių jis jau vyko į San Franciską, kur pristatė savo idėją Paului Grahamui, „Y Combinator“ akseleratoriaus įkūrėjui.
Kaip pateikti ultimatumą investuotojams ir pasakyti „Ne“ pačiam Stevui Jobsui? – skaitykite antroje „Dropbox“ istorijos dalyje.
