E-balsavimas: „debesies“ technologijos, leidžiančios balsuoti saugiau, paprasčiau ir pigiau (23)
Prieš rinkimus vis dažniau ir dažniau girdime kalbas apie e-balsavimą – specialią balsavimo sistemą, kuri leistų priimti ir apdoroti piliečių balsus internetu, o ne skaičiuojant popierinius biuletenius. Tokią sistemą pirmieji pasaulyje išbandė mūsų kaimynai estai dar 2009 metais ir parodė pasauliui, kad e-balsavimas yra įmanomas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
E-balsavimas neįmanomas be itin galingų resursų ir patikimų sprendimų, kurie leistų saugiai ir sparčiai apdoroti elektroniniu būdu pateikiamus duomenis. Debesų kompiuterijos technologijos kaip tik ir gali užtikrinti visų reikalingų sprendimų patikimumą, nes turi visus reikalingus įrankius ir galimybes.
„Debesies“ technologijos – internete esančių resursų paskirstymas pagal poreikį. Jei per kelias minutes prireikia daugiau vietos duomenų talpinimui, tą nesunku padaryti. Jei reikalingas galingesnis serverio procesorius atliekamiems skaičiavimas – vėlgi, problema išsprendžiama per kelias minutes, nepaliekant biuro ir darbo vietos. Lankstus apmokėjimo už paslaugas būdas suteikia galimybes sutaupyti tiek techninės, tiek programinės įrangos srityje. Visa tai yra standartinės „debesies“ savybės, pritaikomos ir e-balsavimui.
Kaip e-balsavimas susijęs su „debesies“ technologijomis? Kaip jį galėtume įdiegti Lietuvoje?
Pirmiausia, reikėtų aiškiai suvokti, kas yra balsavimas internetu. Tai yra kelių institucijų bendro darbo vaisius, ištisas procesas, e-valdžios paslauga. Pabandykime paimti „gyvo“ balsavimo procesą žingsniais ir pasižiūrėti, kur ir kaip kiekviename žingsnyje „debesies“ technologijos galėtų būti įdiegtos ir pritaikytos.
1 žingsnis. Pagal turimus asmens duomenis Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sudaro rinkėjų sąrašus. Šie sąrašai yra saugomi VRK serveriuose ir duomenų bazėse. Tai pirmoji vieta, kurioje figūruoja „debesies“ technologijos, nes duomenų bazės yra gana didelės, jų talpinimui, apdorojimui ir analizei reikalinga ne tik vieta serveryje, bet ir atitinkamas saugumo lygis, kurį paprastai „debesies“ technologijos gali suteikti.
2 žingsnis. Pagal esamus rinkėjų sąrašus VRK atspausdina rinkėjo pažymėjimus.
3 žingsnis. Rinkėjo pažymėjimai yra išsiunčiami paštu į savivaldybėse įsikūrusius rinkimų centrus, o iš ten į visas rinkimų apylinkes. Pažymėjimus į rinkimus nešioja pašto darbuotojai, jie yra įteikiami į rankas, gavėjas parašu patvirtina, kad pažymėjimą gavo. Šiuo metu rinkėjo pažymėjimus galima atsispausdinti ir patiems rinkėjams iš VRK interneto svetainės.
Akivaizdu, kad „debesies“ sprendimas jau pritaikytas, nes sistema turi laikyti ir saugoti apie 2 mln. PDF failų su asmeniniais duomenimis tam atvejui, jei kažkas norės saugiai atsisiųsti ir atsispausdinti savo pažymėjimą.
4 žingsnis. Likus kelioms dienoms iki rinkimų pradžios, prasideda balsavimas paštu. Šio balsavimo tikslas – suteikti galimybę užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams (jų užsienyje gyvena apie pusę milijono) balsuoti iš anksto, paliekant laiko pašto surinkimui ir nusiuntimui į VRK pagrindinę būstinę, tvarkančią paštu gautus biuletenius.
Taip pat balsavimas paštu yra taikomas ir Lietuvoje, jei rinkėjas dėl tam tikrų svarių priežasčių negalės rinkimų dieną atvykti prie urnų. Šia galimybe pasinaudoja keliaujantys asmenys, pensininkai, sergantys žmonės, kurie neturi galimybių tą dieną atvykti į rinkimų apylinkę.
„Debesies“ technologijos šioje srityje taip pat galėtų prisidėti, nes išankstinis balsavimas galėtų būti laikomas e-balsavimo pradžia. JAV Floridos valstija jau išbandė išankstinio balsavimo sistemą „LiveBallot“, kurią sukūrė „Microsoft“. Pirmiausia ja galėjo pasinaudoti Floridos gyventojai ir užsienyje tarnaujantys JAV kariai, kuriems sąlygos balsuoti buvo sudarytos kariniuose daliniuose 40 šalių. Estai taip pat turi veikiančią sistemą, tad tai nėra kažkas tokio iš mokslinės fantastikos srities.
5 žingsnis. Rinkimų dieną piliečiai ateina į rinkimų apylinkes. Jie pateikia rinkėjo pažymėjimą ir asmens tapatybę įrodantį dokumentą. Rinkimų komisijos narys išduoda biuletenį, kurį rinkėjas turi užpildyti specialioje kabinoje, nedalyvaujant kitiems rinkimo teisę turintiems asmenims, galintiems daryti įtaką sprendimui. Biuletenyje pažymimi partijų sąrašų arba kandidatų numeriai. Jis perlenkiamas ir įmetamas į balsadėžę.
Šis būdas gana ydingas – prisiminkite, koks skandalas kilo per paskutinius prezidento rinkimus, kai Prezidentas Valdas Adamkus metė biuletenį priešais televizijos kameras. Peržiūrėjus įrašus, reporteriai pamatė Prezidento pasirinkimą, dėl kurio jam vėliau buvo užduota nemažai klausimų. Toks būdas yra nesaugus, nes tam tikrų viešų asmenų pasirinkimas gali būti pamatytas.
„Debesies“ sprendimas čia turėtų būti specialus įrankis ir balsavimo svetainė, panaši į iVote.lt, kuri leistų užpildyti biuletenį, užšifruoti jį laikinu asimetriniu šriftu ir, autorizavus asmens tapatybę, nusiųsti į VRK duomenų centrą. Atėjus biuletenių skaičiavimų laikui, specialus šifravimo raktas „atrakintų“ biuletenius ir pateiktų juose išsakytą asmens pasirinkimą anonimiškai – VRK darbuotojams nereikia matyti asmens duomenų.
6 žingsnis. Rinkimų dieną, nuo 8 valandos vakaro, prasideda balsų skaičiavimas. Rinkimų komisijos nariai atidaro balsadėžes, visus biuletenius sudeda ant stalo ir pradeda po vieną juos rūšiuoti krūvelėmis pagal partijų sąrašus ar kandidatus, taip pat atskirai padeda sugadintus ir negaliojančius balsus. Suskaičiavus viską, duomenys telefonu yra perduodami į VRK duomenų surinkimo centrą. Ten įvedama į duomenų bazę ir kas valandą skelbiami viešai.
Surūšiuotos krūvelės biuletenių yra supakuojamos ir išsiunčiamos į centrinę VRK būstinę, kur jie dar kartą perskaičiuoja, kad galėtų įsitikinti, jog nėra netikslumų ir klaidų. Su debesų kompiuterijos sprendimais to daryti nereikėtų, nes galingas skaičiavimo mechanizmas pats iš karto suskaičiuotų visus balsus su itin mažais šansais padaryti klaidą.
Nedidelė smulkmena – rinkimų komisijos narius deleguoja partijos, jiems yra mokamos kompensacijos už darbą, rūpinamasi jų maitinimu. Ir taip šimtuose rinkimų apygardų. Su „debesies“ sprendimu rinkimų komisijos narių mažėtų, nes jiems paprasčiausiai sumažėtų darbo krūvis. Taip būtų galima sutaupyti ne tik valstybei, bet ir partijoms, kurios rinkimams skirtas lėšas galėtų daugiau panaudoti reklamai ir agitacijai.
7 žingsnis. Pasibaigus rinkimų dienai, darbas nesustoja. Surenkami vis balsavimo biuleteniai, dar kartą perskaičiuojami ir archyvuojami, o patikslinti duomenys suvedami į VRK duomenų bazę. Tada galutinė informacija pateikiama žiniasklaidai ir visuomenei.
Visas procesas yra be galo sunkus ir sudėtingas. „Debesies“ technologijos rinkimams gali pasiūlyti ne vien tik VRK analitikos įrankius, reikalaujančius itin galingų kompiuterių, apsaugotų duomenų perdavimo būdų ir garantijų, kad interneto puslapis dėl srauto „nenulūš“. Vienas iš pagrindinių įrankių – biuletenių pildymo, šifravimo ir apsaugos įrankis.
Pagrindinis e-balsavimo kritikos objektas yra saugumas ir galimybės sistemą nulaužti, tačiau „debesies“ technologijos leidžia visiškai apsaugoti sistemas bent jau kuriam laikui. Balsavimo sistemos atveju laikina apsauga yra kaip tik tai, ko reikia, nes jau kitą dieną po balsų paskelbimo sistema uždaroma ir tampa nebeaktuali metus ar dvejus. Šioje vietoje geriausiai tinka „debesies“ technologijų apmokestinimo būdas, nes mokama už panaudotus resursus tuo metu, o ne nuolat. Taip taupomi mokesčių mokėtojų pinigai. Šias ir kitas temas dar panagrinėsime išsamiau.