Nuo šių metų parduodant būstą reikės gauti jo sertifikatą (54)
Šiais metais parduodantys būstą turės jį sertifikuoti: nurodyti energinio naudingumo klasę – nuo geriausios A, iki prasčiausios – G. Specialistai tikina, kad sertifikavimas Lietuvoje – vienas pigiausių, o Statybų įstatymo pakeitimai nėra drastiški, labiau socialinio pobūdžio. Nuo 2013-ųjų tokia privalomoji tvarka galios ir parduodamam ir nuomojamam būstui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius Robertas Encius tikina, kad statantiems naujus namus pakitę reikalavimai įtakos neturės. Reiklesnė tvarka gali sukelti problemų nerenovotiems būstams, senos statybos arba fiktyviai registruotai gyvenamajai vietai.
Žada nebrangų procesą
Anot jo, reikalavimą taikant kitose šalyse, agentūroms problemų nekilo, tačia Statybos produkcijos sertifikavimo centras yra įstatymo skaitytojų pusėje – neaišku, kaip sklandžiai bus vykdomas reikalavimas, ar skelbimai brangs.
„Palyginus su kitomis šalimis, dalyvaujame privalomuosiuose suvienytuose veiksmuose, Europos Komisijai nusprendus, kad reikia tokio sprendimo, žmonės susirenka ir turi dviejų dienų seminarą, kur aptariami aktualiausi klausimai. Galima pastebėti, kad Lietuvos sistema paprasčiausia, bet pakankami gerai veikianti, Mes turime vieną registrą su kontaktiniais duomenimis“, – aiškina jis.
Jis pažymi, kad sertifikavimo programa apmokama biudžeto lėšomis, o ekspertai, ruošiami vienos kategorijos, gebantys sertifikuoti visus pastatus. Anot R. Enciaus, sertifikavimo procesas Lietuvoje vienas pigiausių – panašus į Airijos.
„Nejaukiai jaučiamės, kai dokumentuose reikia įrašyti skaičius, pavyzdžiui, keliolika eurų, kai kitose šalyse yra keli šimtai“, – juokauja jis.
Anot R. Enciaus, pasiekti numatytus tikslus, kad nuo 2018 m. visi visuomeniniai pastatai, o nuo 2020 m. bene visi, pasiektų beveik nulinį energijos išvaistymo lygį, yra ambicinga, tačiau numatytas energinio efektyvumo didinimas palaipsniui – nuo 2013 metų taikomas minimalus C energinės klasės reikalavimas, taip pasiekiant A++ klasę nuo 2021 metų.
Senos statybos būstą įvertins sertifikavimo ekspertai, jis automatiškai nebus automatiškai priskiriamas prasčiausiai – G klasei. Jis viliasi, kad net ir žemiausios klasės butų kaina rinkoje skirsis.
Viešas pastato būklės skelbimas
„Kuo toliau, tuo daugiau verslo atstovų savo reklamoje naudoja arba energinio efektyvumo savoką, arba klasę. Neatlikti jokie tyrimai, nėra apklausų. Mūsų nuomone, reklamos daugėja, visi mano, kad tai reikalinga“, – aiškina Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius.
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius aiškina, kad gavus sertifikatus ir informacijos apie pastatų kokybę ir būklę, galima imtis ir jos gerinimo, siekti energinio efektyvumo.
„Sertifikatas skirtas informuoti apie statinio būklę, – teigia jis. – Kai kalbame apie butą, kuris pakankamai sunkus inžinerinis įrenginys, drįsti sakyti, kad nereikia informacijos apie jo būklę, man kelia juoką“.
Dujų katilas nepadės
Baudos už žemesnė energinę klasę ar didesnį energijos iššvaistymą taikomos nebus. R. Simanavičius pažymi, kad įstatymų pataisos sukelia pasipriešinimą, nes Lietuvoje skatinama ne taupyti, bet švaistyti energiją, socialiai remiamų gyventojų šildymo išlaidas kompensuoja valstybė.
„Įsivaizduojama, kad jei statinys kiauras, pasistatysiu dujinį katilą ir išspręsiu problemą. Ar ne paprasčiau, pavyzdžiui, užtaisyti langus? – svarsto jis. – Kai yra kiauri langai ir statomas dujinis katilas – ne išeitis. Sertifikavimas – statinio būklės įvertinimas, pats ekspertas gali nurodyti veiksmus, kurie padėtų sutaupyti energijos“.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) vyriausioji specialistė Lina Balčiūnienė pažymi, kad patys gyventojai individualiai tvarkosi būstą. Kompleksinė renovacija – būdas paskatinti efektyvesnį šilumos energijos suvartojimą. Kad gyventojai galėtų pasinaudoti valstybės parama renovacijai, daugiabučių modernizavimo projektai turi pasiekti D energinę klasę ir sutaupyti bent 20 proc. šilumos energijos.
„Jei Lietuvoje renovacija prasidėjo 1997, 1998 metais, kai konkrečių tikslų nebuvo siekiama, vėliau vertinama balais, o šiandien daugiabučių namų modernizavimas paremtas sertifikavimo metodika.“
Anot jos, dauguma renovuotų namų jau pasiekė B klasę, o sąnaudos sumažėjo maždaug 60 proc. Esą renovavus būstą šildymo išlaidos sumažėja dvigubai, o didžiausia galima nauda, kurią pasiekti gali gyventojai – energijos iššvaistymą sumažinti 70 proc.
Primename, kad nuo 2013 m. sausio 9 d. įsigalios nauji Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais remiantis parduodant ar nuomojant nekilnojamą turtą reikės pateikti energinio naudingumo sertifikatą, nurodantį, kiek energijos suvartoja pastatas.
Energinio naudingumo sertifikatas galios 10 metų.
