Vartotojai planšetes vis dažniau ir dažniau perka atlikti toms pačioms užduotims, kurias anksčiau atlikinėdavo su staliniais kompiuteriais. Tiesa, tradiciniai darbiniai arkliukai niekur neišnyks, ji ir toliau atliks tam tikras funkcijas – pavyzdžiui, stalinių kompiuterių neatsisakys didelio produktyvumo reikalaujantys vaizdinio turinio kūrėjai. O štai paprasti vartotojai, panašu, savo nešiojamuosius kompiuterius keičia rečiau, bet sutaupytus pinigus yra linkę išleisti planšetiniams kompiuteriams, kurie pamažu ketina išstumti specializuotas elektroninių knygų skaitykles. Daugelis IT analitikų tikisi, kad tokią tendenciją pristabdys ar netgi pakeis „Windows 8“ pasirodymas, nors kol kas, stebint dabartinius pardavimų rezultatus, nepanašu, kad taip iš tiesų gali nutikti.

Programinės ir techninės įrangos integravimas

Aiškėja ir dar viena tendencija: kuomet viena bendrovė, pasinaudodama „Apple“ modeliu, įrenginį paruošia nuo A iki Ž – ir techninę įrangą, ir operacinę sistemą, ir pagrindines programėles, ir interneto ekosistemą. Savo ilgamečių konkurentų pėdomis sekantys „Microsoft“ spalį pristatė pirmuosius „Surface“ planšetinius kompiuterius, o artimiausiu metu turėtume sulaukti ir antros, kur kas galingesnės „Surface“ planšečių versijos su funkcionalesne, ne „Windows 8 RT“, operacine sistema. Tikriaisiai nereikėtų nustebti, jei artimiausioje ateityje Steve'as Ballmeris parodys mums ir „Microsoft“ pagamintą išmanųjį telefoną.

Ta pačia „Apple“ parodyta kryptimi juda ir „Google“. Jie dabar vartotojams siūlo tris santykinai savus gaminius – išmanųjį telefoną ir du planšetinius kompiuterius su „Nexus“ prekės ženklu. Tiesa, šiuos produktus pagamino partnerystės ryšius su „Google“ palaikančios bendrovės, bet jų dizainą sukūrė „Google“. O dabar, kai „Google“ priklauso „Motorola Mobility“, reikėtų tikėtis ir viduje sukurtų bei pačių pagamintų, labiau integruotų techninės įrangos modelių. Sklinda informacija, kad „Motorola“ padalinys, kuriam vadovauti ėmėsi buvę aukšto lygio „Google“ vadovai, jau kuria naujus pažangius įrenginius, labai glaudžiai integruotus su „Android“ aplinka.

Permainos televizijoje

„Samsung“ ir kiti gamintojai jau siūlo televizorius, su kuriais be jokio priedėlio galima prisijungti prie interneto ir žiūrėti internetines vaizdo transliacijas, naudoti programėles bei skaityti savo elektroninius laiškus ir į juos atsakinėti. Tiesa, „išmanioji“ televizorių aplinka vis dar nėra tokia patogi, kad užkariautų vartotojų širdis. Galbūt padėtis pasikeis šiemet?

Didžiausias šių metų lūkestis – kad šiais metais savo riebiu gandų sluoksniu apaugusį televizorių pristatys „Apple“, jau senokai besigilinantys į išmaniosios televizijos problemą. Galbūt jiems pavyks vartotojams patogiai pateikti interneto ir televizijos paslaugą viename įrenginyje. Buvo tikimasi, kad „Apple“ televizoriai pasirodys dar 2012 metais, tačiau tam sutrukdė sunkumai tariantis su JAV transliuotojais dėl teisių į turinį. Tuo tarpu mažutis „Apple“ televizoriaus priedėlis „Apple TV“ po truputį populiarėja – iš dalies dėl to, kad tos pačios bendrovės telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose yra „AirPlay“ programėlė, suteikianti galimybę „Apple TV“ priedėlį panaudoti belaidžiam vaizdo ir garso įrašų paleidimui per televizorių.

Pigesni išmanieji telefonai

Bet kurioje išsivysčiusioje pasaulio šalyje išmaniųjų telefonų yra daugybė ir jie vis labiau populiarėja, tačiau tokie technologiškai pažangūs žaisliukai nėra pigūs – pavyzdžiui, „iPhone 5“ ryšio operatoriaus salonuose kainuoja nuo 2700 litų nesudarant sutarties. Ir nors Lietuvoje telefonai brangūs, galime pasidžiaugti, kad mūsų krašte mobiliojo ryšio planai santykinai yra labai nebrangūs.

Tiesa, galima įsigyti ir kur kas pigesnių išmaniųjų telefonų. Žinoma, dažniausiai jie nebus tokie „prestižiniai“, bet paprastai savo funkciją jie atlieka tikrai ne prasčiau nei „Apple“ gaminiai. Didžiausias pasirinkimas, be abejo, yra telefonų su „Android“ operacine sistema – visai neprastų įrenginių galima rasti jau už 450 litų. Truputėlį brangiau kainuoja jaunimui skirti ypatingai gražios, bet kol kas didelio populiarumo neiškovojusios „Windows Phone“ sistemos telefonai.

Galima tikėtis, kad šiais metais išvysime daugiau itin pigių nelabai žinomais prekės ženklais pažymėtų išmaniųjų telefonų, kurių kaina bus pagrindinis akį viliojantis veiksnys.

Smarkiai pigesnių ryšio planų iš mūsų šalies operatorių tikriausiai neverta tikėtis, pati geriausia dovana vartotojams būtų kai kurių operatorių duomenų perdavimo planai, suteikiantys galimybę mažiau riboti išmaniojo telefono naudojimą bet kurioje aplinkoje.

Brangesni, kokybiškesni muzikos grotuvai

Audiofilai ir muzikantai niekada nepuoselėjo didelės meilės suglaudintos muzikos rinkmenoms, kurios paprastai grojamos per išmaniuosius telefonus ar „iPod“ grotuvus. Jie skundžiasi, kad tokiose rinkmenose nelieka originalaus įrašo garso sodrumo, nes suglaudintos rinkmenos yra optimizuotos taip, kad būtų kuo mažesnės ir greičiau parsiunčiamos ir dėl to, kad jos neretai gaminamos ne iš įrašų studijose saugomų juostų, o ir kompaktinių diskų.

Taigi, 2013 metais rinkoje pasirodys naujo tipo nešiojamųjų muzikos grotuvų, galinčių atkurti itin aukštos kokybės garsą. Korėjos elektronikos gamintojai „iRiver“ jau pristatė net 700 JAV dolerių kainuojantį „Astell & Kern AK100“ grotuvą, galintį atkurti kur kas geresnės kokybės skaitmeninę muziką. Tuo tarpu legendinis roko muzikantas Neilas Youngas yra bendrovės „Pono“, kuriančios kažką panašaus, reklaminis veidas. Tiesa, tokių grotuvų trūkumas yra ne tik kaina – muzikos rinkmenų apimtis gali būti net 10-20 kartų didesnė, nei mums įprastų, diletantiškai ausiai priimtinų skaitmeninių dainų, taigi, kokybiškųjų grotuvų atmintinėse tilps gerokai mažiau dainų.

2012 metais buvo pristatytos kelios apyrankės su jutikliais – pavyzdžiui, „Nike+ FuelBand“ ir „Jawbone Up“. Jos sugeba išmatuoti kiek žingsnių nutipenama per dieną, kaip gerai naudotojas miega, renka kitus su sveikata susijusius duomenis. Galima tikėtis, kad 2013 metais tokių įrenginių tik daugės, atsiras įvairesnių jų formų ir kitokių rūšių jutiklių. Štai vienas naujas produktas „Basis“ yra rankinis laikrodis su galinėje sienelėje esančiu jutiklius, kuris matuoja širdies susitraukimų dažnį. Visi šie įrenginiai perduoda duomenis belaidžiu ryšiu, juos galima peržiūrėti išmaniųjų telefonų ar įprastinės interneto naršyklės ekrane, naudotojai gali matyti savo būklės pokyčių istoriją ir gauti patarimų kaip gerinti sveikatą.

Daiktų internetas

Dar viena tendencija, neabejotinai stiprėsianti 2013 metais – programėlių, leidžiančių žmonėms belaidžiu ryšiu kontroliuoti įvairius kasdieninius dalykus, išpopuliarėjimas. Kažkada ateis laikas, kai išmaniuoju telefonu galima bus valdyti praktiškai viską, nuo namų apšvietimo iki buitinės technikos. Galbūt netrukus pasirodys ir įvairesnių išmaniųjų įrenginių su iš anksto įdiegtomis panašiomis funkcijomis – pavyzdžiui, jau dabar galima įsigyti išmanųjį „Nest“ termostatą, valdomą belaidžiu ryšiu.

Tai – tik keletas tendencijų, su kuriomis paprasti vartotojai susidurs 2013 metais. Bus ir kitų naujovių, pavyzdžiui, vis stiprėjanti debesų kompiuterija, leidžianti saugoti turinį nuotoliniu būdu ir jį redaguoti kolektyviai. Aišku viena – šiemet tikrai bus ir tokių naujovių, kurių iš anksto numatyti neįmanoma ir kurios nustebins mus visus.