Skalūninės dujos Lietuvoje: situacija verslo požiūriu (0)
Skalūninės dujos jau dabar reikšmingai keičia pasaulio energetikos rinką, tačiau Europoje skalūninių dujų gavyba stringa. Ne išimtis ir Lietuva, kuriai skalūninės dujos galėtų būti istorinė galimybė sumažinti priklausomybę nuo „energetinės adatos“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš pirmo žvilgsnio skalūninių dujų privalumai akivaizdūs – tai pigios, aptinkamos visuose žemynuose dujos, jų prognozuojami rezervai yra dideli. Be to, skalūninės dujos mažiau teršia aplinką nei nafta ar akmens anglis. Kai kurioms šalims tai yra unikali galimybė išsivaduoti iš priklausomybės nuo energetinių išteklių importo.
Tačiau skalūninių dujų gavyba taip pat kelia nemažai klaustukų – tai ir aplinkosaugos iššūkiai, reguliavimo kliūtys, finansinė rizika investuotojams. Skalūninės dujos ne tik potencialiai gali išstumti iškastinį kurą, bet ir pristabdyti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.
Didžiausią progresą skalūninių dujų gavyboje yra pasiekusi Šiaurės Amerika, intensyvinti gavybą planuoja Kinija (ji turi didžiausius skalūninių dujų rezervus), Australija, Pietų Afrikos Respublika. Prognozuojama, kad dideli skalūninių dujų rezervai yra ir Europoje, tačiau dėl aplinkosaugos ir reguliavimo iššūkių skalūninių dujų perspektyvos mūsų kontinente nėra tokios šviesios kaip kituose žemynuose.
Lemiantys faktoriai
Neseniai KPMG Pasaulinės energetikos instituto atlikta studija įvardijo pagrindinius veiksnius, kurie nulems skalūninių dujų perspektyvas pasaulyje. Pirmiausia, gamtinių dujų kainos kai kuriuose regionuose (pvz., Šiaurės ir Pietų Amerikos) šiuo metu ir taip nėra aukštos, o intensyvėjanti skalūninių dujų gavyba gamtinių dujų kainą mažina dar labiau. Tačiau pasiūlai viršijant paklausą, skalūninių dujų pramonei svarbu valdyti sąnaudas ir finansinę riziką. Tiesa, naftos ir dujų išgavimas iš įprastinių šaltinių ir toliau mažėja, o tai palanku skalūninių dujų pramonei.
Svarbi yra ir infrastruktūros plėtra – skalūninių dujų gamybai ir tiekimui neužtenka vien gręžinių, o gamybos vietose turi būti tinkamai išvystyti keliai ir vamzdynai; specialūs perdirbimo ir transportavimo įrengimai yra būtini skystinant gamtines dujas jūrų transportui.
Kitas aspektas – reguliavimas. Privačioms bendrovėms reikia valstybinės paramos norint išplėtoti didelio masto skalūninių dujų gamybos pajėgumus. Gerai išvystytas, stabilus reguliavimo režimas, iš anksto žinoma prieiga prie leidimų ir licencijų, ir vyriausybės subsidijos tyrimams ir plėtrai, tampa vienu svarbiausiu faktorių.
KPMG tyrimas taip pat pabrėžė, kad nors skalūninių dujų išgavimo poveikis aplinkosaugai vis dar tiriamas, dauguma skalūninių dujų išgavėjų susiduria su stipriu aktyvistų grupių pasipriešinimu dėl sveikatos ir saugos problemų. Taigi, skalūninių dujų sektoriaus plėtra ateityje priklausys nuo gebėjimo įtikinti visuomenę, kad skalūninių gavyba nėra žalinga aplinkai.
Galiausiai, šalyse, kurios yra priklausomos nuo gamtinių dujų importo, energetinis saugumas yra labai svarbus. Skalūninės dujos šioms šalims gali suteikti didesnį energetinį savarankiškumą (pavyzdžiui, Lietuvai ar Lenkijai). Tačiau tuo nėra suinteresuotos dabartinės gamtinių dujų importuotojos – taigi, skalūninių dujų plėtra šalims gali lemti poslinkius geopolitikoje.
Vakarų Europoje perspektyvos miglotos
Nors Vakarų Europoje yra potencialiai didelės skalūninių dujų atsargos (ypač D. Britanijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Prancūzijoje) dėl įvairių ekonominių, teisinių ir aplinkosaugos kliūčių, didelio masto skalūninių dujų gavybos perspektyvos kontinente išlieka miglotos.
Pirmiausia, Europos investuotojai stebi, ar JAV pradės eksportuoti skalūnines dujas į Europą. Jei taip atsitiks, tai reikš didesnę konkurenciją ir mažesnes pelno maržas. Taigi, eksportas iš JAV neskatins investuoti į skalūninių dujų gavybą Europoje. Lyginant su JAV ir Australija, reguliavimo sistema Europoje yra santykinai neišplėtota. Įmonės yra priverstos dirbti be pilnai funkcionuojančios reguliavimo sistemos. Prieiga prie plėtrai skirtų leidimų ir licencijų yra neaiški, egzistuoja didelė procesų reguliavimo rizika.
Tikėtini skalūninių dujų klodai Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse ir kitose Vakarų Europos šalyse, yra netoli apgyvendintų vietovių, todėl Europos aplinkosaugos reikalavimai gali būti labai griežti. Dėl šios priežasties skalūninių dujų technologijų plėtros galimybės tokiose teritorijose artimiausiu metu atrodo mažai tikėtinos. Nors skalūninių dujų gamyba mūsų kontinente yra beveik neišplėtota, JAV vykstančios diskusijos dėl aplinkosaugos klausimų jau spėjo pasklisti į Europą. Aktyvistų grupės pradeda skleisti susirūpinimą dėl cheminių medžiagų, kurios yra naudojamos taikant hidraulinio skaldymo (fracking) metodą. Pavyzdžiui, Prancūzija uždraudė hidraulinio skaldymo būdą, įskaitant ir jo naudojimą mokslinių tyrimų tikslais.
D. Britanijoje skalūninių dujų gavyba pradėta Lankašyre, o nauji skalūninių dujų telkiniai buvo rasti ir Mendips teritorijoje. Tačiau, Lankašyre veikla buvo sustabdyta dėl susirūpinimo, kad dujų gavyba šioje teritorijoje sukelia seisminį aktyvumą. Šie nuogąstavimai nebuvo įrodyti. 2011 metų gegužę, D. Britanijos parlamento komitetas pareiškė, kad nerado jokių įrodymų, kad hidraulinio skaldymo būdas kelia tiesioginį pavojų požeminių vandenų vandeningiesiems sluoksniams, jeigu gręžiniai atitinka visus reikalavimus. Išnagrinėjus esamą padėtį, komitetas padarė išvadą, kad moratoriumas D. Britanijoje nėra pateisinamas arba nėra reikalingas šiuo metu. Be to, komitetas taip pat nusprendė, kad remiantis skaičiavimais, D. Britanijoje negali būti „skalūnų dujų revoliucijos“. Vis dėlto, skalūninių dujų atsargos gali suteikti šaliai daugiau savarankiškumo ir sumažinti priklausomybę nuo importuojamų gamtinių dujų.
Rytų Europai – šansas išsivaduoti iš importo
Pernai lapkritį KPMG paskelbė skalūninių dujų potencialo Vidurio ir Rytų Europos šalyse indeksą, kuris rodo, kad galimybės išgauti skalūnines dujas geriau nei Lietuvoje vertinamos tik Lenkijoje, Rumunijoje ir Ukrainoje.
Palankiausiai galimybes išgauti skalūnines dujas KPMG ekspertai vertina Lenkijoje ir Rumunijoje. Ekspertai atsižvelgė į kelis veiksnius, tarp jų ir palyginti palankų investicinį klimatą, didesnę vidaus dujų rinką, galimai didelius skalūninių dujų išteklius ir gana stabilią reguliacinę bei teisinę aplinką. Toliau skalūninių dujų potencialo indekse seka Ukraina, kuri taip pat turi galimai dideles skalūninių dujų atsargas, tačiau joje žymiai mažiau palankesnės sąlygos investicijoms ir ne visai stabili teisinė aplinka bei ekonominės plėtros potencialas. Lietuva, Vengrija, ir Bulgarija minėtame indekse turi vidutinį potencialą jau vien dėl to, kad yra mažesnės. Vis dėlto šių šalių ir jų rinkos dydį kompensuoja prognozuojama investicijų į aplinka ir sąlyginai nemenki skalūninių dujų ištekliai.
KPMG ekspertai primena, kad Vidurio ir Rytų Europos regionas yra smarkiai priklausomas nuo gamtinių dujų importo – apie 70% reikalingo gamtinių dujų kiekio yra importuojama, iš jų per 90% – iš Rusijos.
Skalūnų dujos kelia grėsmę Rusijos interesams ir Rusijos politikai pradėjo gana „garsiai“ reikštis Europos debatuose apie skalūninių dujų gamybos įtaką aplinkos saugumui. Praeityje, Europa dažnai buvo dujų įkaite, vykstant ginčams tarp Rusijos ir Ukrainos dėl dujų tiekimo sutarčių. Tad jei Rytų Europa sugebės išplėtoti komercinius skalūninių dujų gamybos pajėgumus, Rusijos įtaka Europos energetikos sektoriuje gali sumažėti.
Lietuva – pasirinkimo kryžkelėje
Lietuvai skalūninės dujos galėtų būti alternatyva rusiškoms gamtinėms dujoms, tačiau šiuo metu Lietuvoje skalūninių dujų gavybos klausimas yra neaiškus. Vietos bendruomenės protestai, nesutarimai politiniame lygmenyje, rodo, kad konsensuso dėl skalūninių dujų gavybos šalyje kol kas nėra.
KPMG išleistame leidinyje buvo pažymėti sąlyginai nemenki skalūninių dujų ištekliai Lietuvoje. Preliminariais vertinimais, Lietuvoje skalūninių dujų telkiniai yra maždaug 2 km gylyje, kai Lenkijoje – apytikriai 4 km gylyje. Tačiau nėra aišku, ar bus pradėti geologiniai tyrimai – žvalgybos Lietuvoje konkurso laimėtojo nustatymas atidėtas, o politikai linkę lūkuriuoti.
Šis laukimas nenaudingas užsienio kompanijoms, kurios ketintų investuoti į skalūninių dujų gavybą – investuotojai nori aiškios ir stabilios aplinkos savo investicijoms. Situacija yra nenaudinga ir valstybei, kuri dėl interesų grupių spaudimo negali išžvalgyti žemės gelmių ir užsienio investuotojų akivaizdoje atrodo, kaip rizikinga šalis investicijoms.
Suprantama, aplinkosaugos ir bendruomenės interesų turi būti paisoma, tačiau Lietuvos valdžios institucijos turi rasti ryžto bent objektyviai išsiaiškinti realią padėtį dėl skalūninių dujų potencialo.
Rokas Kasperavičius,
audito ir verslo konsultacijų įmonės „KPMG Baltics” partneris