JAV Gynybos sekretorius Chuckas Hagelis, kaip jau penktadienį pranešė Lenkijos žiniasklaida, paskelbė, kad dėl naujų grėsmių, kylančių dėl Šiaurės Korėjos agresyvių veiksmų, keičiama JAV strategija ir atsisakoma plano Lenkijoje išskleisti priešraketinės gynybos sistemą, kuriai aršiai priešinosi Rusija.

Vietoje to, numatytos lėšos neva bus skiriamos tokiai sistemai diegti Japonijoje ir Aliaskoje. JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry telefonu informavo Lenkijos užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį apie tokį sprendimą. Lenkijoje ir Rumunijoje pradėtas skleisti JAV priešraketinės gynybos skydas (paskutinis etapas atšaukiamas) turėjo būti ir NATO organizacijos gynybos dalimi.

Ekspertai primena, kad galimybė, jog JAV vadovas Barackas Obama Europos reikalus nurašys į antraeilius, o interesus nukreips Ramiojo vandenyno pusėn, buvo aptariam iškart po jo išrinkimo pirmai kadencijai.

Neatmetama galimybė, kad tai sandėris su Vladimiro Putino Rusija, kuri JAV platesnį karinį dalyvavimą Vidurio ir Rytų Europoje vertino kaip grėsmę savo planams išlaikyti įtaką savo neva „privilegijuotų interesų regione“.

Lenkijos valdžia kol kas detaliau nekomentuoja įvykusio pokyčio, o tiesiog teigia suprantanti geopolitinių interesų kaitos poreikius, keičiantis grėsmėms. B. Obamos administracija teigia, kad Š. Korėjos grėsmė kaimynams ir Amerikai didėja sparčiau, nei Irano grėsmė Europai, kurios gynyba anksčiau laikyta prioritetu. Komunistinė Š. Korėja neseniai įvykdė balistinės raketos bandymą, branduolinį bandymą, oficialiai pareiškė nutrauksianti paliaubas su JAV remiama Pietų Korėja. Iranas savo politikos nekeitė, tačiau anksčiau JAV skyrė daugiau dėmesio galimai šios šalies gaminamo branduolinio ginklo grėsmei sąjungininkams Europoje.

JAV ir Rusijos galimas susitarimas dėl dar vieno branduolinių ginklų resursų mažinimo gali, kaip pabrėžia analitikai, būti labiau pretekstu, o realiai tarptautinį saugumą vargu ar padidins, nes branduolinį arsenalą sumažinus iki tiek, kad jo panaudojimas nereikš neišvengiamo atsako bei abipusio susinaikinimo, tiks skatins pagundą naudoti masinio naikinimo ginklus. Toks posūkis, kaip manoma, gali priversti svarstyti NATO Europos šalių partnerių gynybos biudžetų, kurie pastarąjį dešimtmetį tik mažėjo, skaičius.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Arvydo Anušausko, potencialus JAV sprendimas atsisakyti priešraketinės gynybos etapo Lenkijoje ir Rumunijoje nereiškia, kad amerikiečiai traukiasi iš Europos. Pasak konservatoriaus, tai labiau simbolizuoja Rusijos pergalę, pasiektą melagingomis manipuliacijomis.

JAV iš Europos nesitraukia

Seimo narys A. Anušauskas tvirtina, kad JAV jokiais būdais neatsisako visos priešraketinės gynybos Europoje. Pasak jo, potencialūs dabartiniai pokyčiai JAV priešraketinės gynybos planuose yra tik vieno iš jos etapų atsisakymas, tai yra raketų-gaudyklių Lenkijos ir Rumunijos teritorijoje.

„Tai yra tik tam tikras priešraketinės gynybos etapas. Priešraketinė gynyba apima šiek tiek daugiau. Tai yra laivuose ir Viduržemio jūroje, ir kitose vietose dislokuota ginkluotė. Šių komponentų yra daugiau, ir tų komponentų niekas atsisakyti nežada“, – teigia A. Anušauskas.

Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovo, šiuo atveju JAV dalį resursų perkelia į savo teritoriją: „Kaip žinia, galvojama, kad raketos-gaudyklės bus dislokuotos Aliaskoje, ir bus skirtos ginti jų teritoriją nuo galimų Šiaurės Korėjos raketų atakų.“

Dalis amerikiečių pajėgų turėtų būti perdislokuojama į Ramiojo vandenyno rajoną, ir tai atitinka tuos tikslus, kurie buvo deklaruoti jau prieš porą metų, tvirtina A. Anušauskas.

Kaip teigia A. Anušauskas, tokiu sprendimu Jungtinės Valstijos vis dėlto nusileidžia Rusijai: „Tokiu būdu amerikiečiai lyg ir netiesiogiai patvirtina Rusijos, sakyčiau, iš piršto laužtus teiginius, kad tos raketos-gaudyklės sudarė pavojų Rusijos strateginei gynybai arba jų branduolinėms atgrasymo priemonėms.“

Iš tikrųjų jokio pavojaus toli gražu nebuvo, mano A. Anušauskas. „Bet po pretekstu Rusija demonstratyviai stiprino savo priešraketinės gynybos pajėgumus Kaliningrado srityje ir kitur. Tokia netiesioginė sąsaja gali būti. Rusija pasiekė savo, manipuliuodama iš anksto žinomais neteisingais teiginiais“, – tvirtina Seimo narys.

Pasak A. Anušausko, Rusija gali atitinkamai sureaguoti į tokią savo pasiektą netiesioginę pergalę: „Pamačius, kad manipuliuojant melagingais teiginiais pasiekiamas rezultatas, Kaliningrado srities militarizavimo procesas gali ir paspartėti.“

Komentuodamas Premjero Algirdo Butkevičiaus išsakytą poziciją, kad pokyčiai JAV politikoje nereiškia, jog Lietuvai reikėtų didinti išlaidas savo gynybai, A. Anušauskas pareiškė, kad Ministrui Pirmininkui trūksta susikalbėjimo su savo partijos atstovais. A. Anušauskas neabejoja, kad išlaidos gynybai turi būti didinamos, ir tai yra bendras politinis sprendimas.

„Tai – politinis sprendimas, kuris priimtas bendro politinių partijų susitarimo pagrindu. Tos gynybos išlaidos, mūsų pajėgumų stiprinimas turi būti adekvatus, kaip atsakas Rusijos puolamosios ginkluotės pajėgumams, kurie stiprinami Kaliningrado srityje ir gretimose, su Baltijos regionu besiribojančiose teritorijose. Tik mūsų atsakas yra gynybinės ginkluotės stiprinimas, gynybinių pajėgumų, o ne puolamųjų.“

Pasak A. Anušausko, tokia A. Butkevičiaus pozicija kertasi su jo paties partijos ir atskirų Vyriausybės narių bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pozicija: „Pirmiausia, matyt, čia vienas iš Premjero pareiškimų, kuomet jis iš esmės polemizuoja ne su opozicijos, o su savo paties partijos pozicijos atstovais. Iš pradžių tegul susitaria dėl bendrų pozicijų.“

„Kol kas dar tik renkamės informaciją, kalbėjomės šiandien Vyriausybės pasitarime. Manome, kad daugiau lėšų gynybai tai iš Lietuvos nepareikalaus“, – portalui balsas.lt pirmadienį sakė ministras pirmininkas.

Sprendimo pasekmės Lietuvai

Visgi dalies ekspertų nuomone, šis JAV pareiškimas gali būti ženklas, jog JAV nuo šiol Europos, o ypač Rytų Europos saugumui ketina skirti kur kas mažiau dėmesio, o tai esą gali paskatinti Rusiją drąsiau tvarkytis savo „privilegijuotų interesų sferoje“, į kurią patenka ir Lietuva.

Tiesa, Rusijos valdžia neigia tokias interpretacijas ir teigia, kad tai nėra kokia nors JAV nuolaida Kremliui. Vietoj priešraketinio skydo Lenkijoje numatytos lėšos neva bus skiriamos tokiai sistemai diegti Japonijoje ir Aliaskoje. Lenkijoje ir Rumunijoje pradėtas skleisti JAV priešraketinės gynybos skydas (paskutinis etapas atšaukiamas) turėjo būti ir NATO organizacijos gynybos dalis. 

Buvusi krašto apsaugos ministrė, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų viena iš lyderių Rasa Juknevičienė sakė neskubanti su išvadomis.

„Pirmiausiai, dar nėra oficialios informacijos iš pirmų lūpų ir aš kol kas žinau tik tiek, kiek paskelbė žiniasklaida. Kiek suprantu, J. Kerry skambino Lenkijos kolegai ir kažką sakė, ką perpasakoja žiniasklaida. <...> Nemanau, kad tai reikštų išėjimą iš Europos, nes kalbama ir apie bendras JAV bei europiečių pratybas, NATO teritorijos gynimui, ir t.t. JAV priešraketinio skydo Lenkijoje dar nebuvo, tad nėra labai ir kam išeiti“, - sakė R. Juknevičienė. Pasak R. Juknevičienės, labiausiai galėtų neraminti tai, kad galima įtarti JAV susitarimą su labiausiai skydui prieštaravusia Rusija. Kita vertus, anot jos, lietuviams ir visiems europiečiams reiktų susimąstyti apie gynybos biudžetus.

„Mane pirmiausiai pribloškė žinia, kad ir Prancūzija ketina mažinti savo gynybos biudžetą, tad galima suprasti ir amerikiečius, kurie visą laiką neša didžiausią gynybos išlaidų naštą visoje NATO organizacijoje. Gal ši žinia kaip tik skatins susimąstyti“, - spėjo buvusi ministrė.

Lietuva, kurios politinės partijos, stojant į NATO, buvo sutarusios skirti šalies gynybai ne mažiau 2 procentų bendrojo vidaus produkto, niekada tiek neskyrė ir pastaraisiais metais šias išlaidas tik mažina. Neseniai pranešta, kad Afganistane veikiančios Lietuvos karinės pajėgos gaus JAV paramą įvairia karine įranga ir mokymais, kurių bendra vertė siekia 8,6 mln. JAV dolerių.

2012 metais asignavimai Krašto apsaugos ministerijai siekė 870,2 mln. litų ir tai sudarė vos apie 0,79 proc. bendrojo vidaus produkto. 2004 metais vienuolika Lietuvos politinių partijų įsipareigojo 2005–2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto ir taip pratęsti analogišką, 2001 metais pasirašytą susitarimą. Realiai šis lygis nebuvo pasiektas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra netgi viešai išreiškusi pasipiktinimą dėl paties klausimo iškėlimo.

„Jeigu nesugebame vykdyti savo įsipareigojimų, nesugebame mokėti žmonėms visų socialinių pašalpų, įšaldėme arba sumažinome pensijas ir žadame vėl pradėti mokėti tik nuo 2014 metų, tuomet pretenzijos didinti finansavimą yra nekorektiškos“, – 2009 metų rugsėjo pirmą dieną žurnalistams Šiauliuose sakė Prezidentė.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: TV3

Autoriai: Andrius Surgutanov

Komentarai (11)