Statybų inspektoriai ruošia pirtį nuosavus namus be rangovų, statybos vadovų ir techninio statybų prižiūrėtojo renčiantiems gyventojams. Planuojama vykdyti reidus ir tikrinti statybas, o nuo birželio vidurio nepasisamdę prižiūrinčių specialistų turės mokėti iki 3 tūkst. Lt baudas. Gyventojai gąsdinasi, kad dėl tokio masiškumo brangs paslaugų kaina, tačiau šioje srityje dirbančios įmonės ramina, kad konkurencija didelė ir kainos didėti neturėtų. Kiti mano, kad padaugės mokančių pinigus tik už parašą.

Statybų įstatyme numatyta, kad individualių namų statytojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) privalo pranešti apie pasamdytą rangovą, statybos vadovą ir techninį prižiūrėtoją. Tačiau pripažįstama, kad lietuviai į šį reikalavimą žvelgė pro pirštus, o ir inspekcija iki šiol į tai žiūrėjo atlaidžiai. Tačiau nuo birželio 15 dienos nesilaikantiems įstatymo reikalavimų grės 1-3 tūkstančių litų baudos.

Inspekcijos ryšių su visuomene atstovė Vida Aliukonienė sakė, kad kai kuriais atvejais gyventojai neprivalo samdyti visų trijų specialistų.

„Techninė priežiūra visais atvejais privaloma. Statybos vadovo gali nebūti, jei pats statytojas turi teisę juo būti, o rangovas turi būti tada, kai norima statyti samdant darbininkus ir brigadas. Tuomet pasamdytas rangovas skiria statybos vadovą. Rangovu gali būti ir fizinis asmuo-statybos inžinierius. O jeigu statybos inžinierius turi bent 2 m. profesinę patirtį, jis gali vykdyti ir statybos vadovo pareigas“ , – aiškino pašnekovė.

Namo statybos vadovu galėtų būti ir pats savininkas, jei jis turi statybos inžinieriaus išsilavinimą ir bent dvejų metų profesinę patirtį.

„Šiuo atveju statybos darbus atliekant statytojo jėgomis, tai yra ūkio būdu (nesamdant darbininkų – red. pastaba), privalu samdyti tik statybos techninės priežiūros vadovą. Jeigu statytojas, norintis statyti ūkio būdu, netenkina vadovui keliamų išsilavinimo ir profesinės patirties kvalifikacinių reikalavimų, jis gali pasisamdyti statybos vadovą“, – sakė V. Aliukonienė.

Tuo metu namą statantys ne savo rankomis turėtų sudaryti sutartis su specialistais ir apie tai pranešti inspekcijai.

„Vykdant statybą ne tik statytojo jėgomis, pirmiausia reikia pasamdyti rangovą. Rangos sutartyje turėtų būti susitarta dėl visų su darbų organizavimu ir vykdymu susijusių klausimų. Tokiu atveju reikia pateikti informaciją apie rangovo, techninės priežiūros vadovą ir statybos vadovo pasamdymą“, – aiškino ji.

Apie minėtus vadovus inspekciją reikia informuoti tiems, kurie juos samdė po 2010 m. spalio ir statybos vis dar vyksta. Ši nuostata negalioja statantiems mažesnius nei 80 kv.m namus arba atliekantiems smulkius remonto darbus. VTPSI žada, kad apie pasamdytus specialistus pranešę iki birželio vidurio, baudų negaus.

Visi naujai pradedantys statybas arba namų rekonstrukcijas, kapitalinius remontus taip pat turi apie tai informuoti internetu www.planuojustatyti.lt.

„Inspekcija gauna nemažai nusiskundimų dėl nekokybiškų statybos darbų, todėl siekiama, kad statyba būtų vykdoma ir prižiūrima kvalifikuotų darbininkų ir specialistų“, – pasiteiravus, kodėl reikalingi tokie sugriežtinimai, sakė V. Aliukonienė.

Bijo, kad brangs paslaugos

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas mano, kad didelių perversmų rinkoje dėl šių pakeitimų nebus.

„Rangovas gali būti ir „patentininkas“, pavyzdžiui, jeigu jie dviese imasi pamūryti namuką. Tik jis turi turėti išsilavinimą. Aš manau, kad statybų rinkai tai didelės įtakos neturės. Žinoma, žmogui atsiras papildomų rūpesčių, nes nepasikvies savo pažįstamo pažįstamo, kuriam gerai padarė ir galėtų sutaupyti mokesčių. Bet mes turime gerbti valstybę, o mokesčių mokėjimas yra vienas pagarbos apsireiškimo elementų. Na, o techninė priežiūra tokiame objekte irgi yra minimali, tai yra nesudėtinga. Perversmų tikrai nebus“, – komentavo jis.

Vilnietis Valdas, ketinantis statyti nuosavą namą, sakė iš architekto sužinojęs apie šią prievolę.

„Architektas minėjo, kad reikalingas statybų techninės priežiūros specialistas, juk priduodant namą reikalinga jo ataskaita. Taigi šiuos pinigus teks numatyti namo statybos sąmatoje. Tik, gaila, kad dabar turbūt šių specialistų paslaugų kainos išaugs“, – kalbėjo jis.

Tuo metu statybas šį pavasarį jau pradėjęs Vytenis sakė apie tokią prievolę sužinojęs tik iš žiniasklaidos.

„Na, ką teks samdyti tuomet. Tik įtariu, kad jų kainos dabar gerokai šoktels, nes visiems jų reikės. Jau anksčiau pažįstami statėsi namą, tai už vieną atvykimą į objektą statybų priežiūros specialistui mokėdavo 200 Lt. Tai nepigi paslauga”, – tvirtino jis.

Anksčiau statė pigiai, kad brangiai parduotų

Bendrovės „Statybų techninė priežiūra“ direktorius Antanas Latakas nemano, kad atsiradusi griežtesnė tvarka pabrangins paslaugas.

„Nemanau, nes konkurencija šioje srityje yra pakankamai didelė. Be to, individuali statyba nėra tas statybų spektras, kur galima užsidirbti milijonus iš techninės priežiūros. Mes imame tik tokius individualių namų projektus, kurie yra pakeliui į kitus objektus, nes vien nuvažiavimui yra nemenkos išlaidos“, – sakė jis.

Pašnekovas teigia, kad techninio prižiūrėtojo paslaugos kainos skiriasi ir nuo to, kur vyksta statybos, ir kas stato – kvalifikuota įmonė ar pats savininkas.

„Paslaugos kaina priklauso nuo to, kaip statomas namas. Mes taikome valandinį įkainį ir galutinę kainą deriname priklausomai nuo apsilankymų skaičiaus objekte. Kaina, priklausomai nuo atstumo, svyruoja tarp 60-150 Lt už valandą. Kaina priklauso ir nuo to, kokie rangovai pasamdyti, jeigu dirba rimta įmonė, tuomet, priklausomai nuo statybų tempo, apsilankai kartą per savaitę ar mėnesį. O jeigu statoma ūkio būdu, pirmiausiai turi būti projektėlis, kad būtų, ką kontroliuoti. Tačiau kai žmonės patys statosi, techninis prižiūrėtojas labiau tampa konsultantu, o ne prižiūrėtoju. Gerai, jei namą stato patirties turintis žmogus, bet būna ir diletantų“, – sakė A. Latakas.

Anot jo, dabar Lietuvoje statybos yra pakankamai kokybiškos. Anksčiau būta didesnių problemų.

„Matote, namai negriūna, tai didelio bardako nėra. Bet turėjome patirties, ypač 2009 metais, kai statydavo namus pardavimui, stengdavosi viską padaryti kuo pigiau ir kad pavyktų kuo brangiau parduoti. Pavyzdžiui, buvo atvejų, kai cokolinis aukštas nebuvo apšiltintas ir naujame name užšalo vanduo. Tačiau po krizės, sakyčiau, kad atliekamų darbų kokybė yra pagerėjusi. Bet, žinoma, daug kas priklauso nuo statančio žmogaus išprusimo ir finansinių galių“,– kalbėjo įmonės vadovas.

Statybų techninę priežiūrą gali teikti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Visi techninės priežiūros specialistai turi apdrausti savo civilinę atsakomybę kiekvienam objektui.

Pasak pašnekovo, prižiūrėtojas duoda naudos namo savininkui, nes padeda išvengti klaidų.

„Techninė priežiūra pirmiausiai yra skirta tam, kad pastatas būtų pastatytas pagal projektą ir normatyvinių dokumentų reikalavimus, o techninis prižiūrėtojas išmano statybos procesą ir pirminiame etape gali statytojui nurodyti jo klaidas. Geriau sumokėti 1 tūkst. ar 2 tūkst. Lt statybos metu nei pastačius namą po metų kažką remontuoti, griauti sieną, iš naujo klijuoti izoliaciją, tvarkyti aplinką. Tokios išlaidos būtų kur kas didesnės nei skiriamos techninei priežiūrai“, – kalbėjo A. Latakas.

Jis sakė neturįs informacijos, kokia dalis individualių namų statytojų šiuo metu samdo techninės priežiūros specialistus.

Galvoja, kad pirks tik parašus

Tuo metu bendrovės „Taem projektų valdymas“ vadovas Ruslanas Bičenovas mano, kad lietuviai šį klausimą spręs paprasčiau.

„Aš galvoju, kad bumas bus ne paslaugai, o formaliems prižiūrėtojams pirkti. Individualių namų techninė priežiūra yra ta rinka, kur šis klausimas sprendžiamas formaliai. Manau, kad baudos paskatins formalumus išsispręsti, labai retas atvejis, kai ten vyksta reali techninė priežiūra. Mes tokių klientų net neturime. Iki šiol vieni tą formalumą spręsdavo pirkdami parašus, kiti tai praleisdavo pro pirštus. Matyt, kai pradės reikalauti, tada jie pirks parašus, o tie žmonės, kurie turi atestatus, savo parašą pardavinės šiek tiek brangiau“, –  kalbėjo jis.

Nesamdo, nes mano, kad viską moka

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas Česlovas Ignatavičius giria sprendimą griežtinti statybų priežiūrą ir svarsto, kad lietuvių nenorą samdyti specialistus lemia pinigų stygius ir įsitikinimas, kad visi viską žino.

„Turbūt tai lemia pinigų stygius. Kitas dalykas, žmonės galvoja, kad statyba yra paprastas dalykas ir visi supranta, kaip reikia statyti namus. Tenka daug girdėti, kai žmonės diskusijoje svarsto, ar reikia modernizuoti gyvenamuosius namus, ten sėdi ne specialistai ir aiškina, kaip reikia daryti. Matyt, žmonės mano, kad namą lengvai galima pastatyti iš pakelės paėmus žmogų“, – komentavo jis.

Pasak docento, norint kokybiškai pastatyti pastatus reikia mokėti tai daryti.

„Tam yra mokslai, daromi tyrimai. Ne visi užsakovai ir pinigų turėtojai turi pakankamai žinių. Aš manyčiau, kad labai teisingas sprendimas siekti namus statyti kokybiškai. Namas yra kaip viešas objektas. Jeigu aš kišenėje kažką turėčiau, tai kitiems tai nebūtų svarbu, o kai žmogus statosi namą, jis veikia aplinką. Jeigu pastato kažkokį griozdą sukiužusį, tai veiks ir kaimynus, ir aplinką. Jeigu pristatysime nekokybiškų namų, tai visi būsime nepatenkinti“, – kalbėjo Č. Ignatavičius.

Pačiam specialistui yra tekę matyti, kaip nekokybiškai dirba kai kurie statybininkai.

„Šį sugriežtinimą visiškai palaikau, nes žmonės kartais nesupranta, kad blogai arba pigiai statydami vėliau jie gali turėti dideles taisymo išlaidas. Geriau iš karto kokybiškai padaryti. Viename gyvenamųjų namų kvartale man teko matyti, kaip atvežė betoną ir išpylė tiesiai į balą. Paskui kartu su purvu tą betoną dėjo į klojinius ir darė pamatus. Aiškiai matėsi, kad nebuvo priežiūros. Toks pamatas su purvinu betonu yra niekam tikęs, dėl tokių blogų pamatų sukiuš visas namas, todėl priežiūra yra būtina. Žinoma, meistrai irgi turėtų būti kvalifikuoti“, – sakė jis.

Komentarai (21)