Komiksų herojus Supermenas naudoja rentgeno regėjimą blogų vyrukų aptikimui už sienų ir kitų objektų. Dabar, MIT Kompiuterių mokslų ir dirbtinio intelekto laboratorijos tyrėjų dėka, visi galime žvelgti kiaurai sienas

Tyrėjai seniai bando sukurti prietaisą, galintį padėti išvysti žmones per sienas. Tačiau ankstesniuose bandymuose buvo naudojama brangi ir griozdiška radarų technologija, naudojanti elektromagnetinio spektro dalį, prieinamą tik kariškiams.

Dina'os Katabi, MIT Elektros inžinerijos ir kompiuterių mokslo padalinio profesorės ir jos studento Fadelio Adibo kuriama sistema gali suteikti galimybę mums visiems aptikti skirtinguose kambariuose esančius žmones, naudojant pigią Wi-Fi technologiją. „Norėjome sukurti mažos galios, portabilų ir paprastą naudoti įrenginį, suteikiantį žmonėms galimybę matyti per sienas ir uždarytas duris,” sako Katabi.

Sistema, pavadinta „Wi-Vi,” remiasi radarų ir sonarų vaizdo kūrimo koncepcija. Bet kitaip, nei radari ir sonarai, jis skleidžia mažos galios Wi-Fi signalus ir naudoja jų atspindžius judančių žmonių aptikimui. Jis tai gali atlikti netgi jei žmonės yra uždarytame kambaryje ar slepiasi už sienos.

Wi-Fi signalui susidūrus su siena, dalis ją pereina, ir atsispindi nuo kitoje pusėje esančių žmonių. Tačiau į kitą kambarį pakliūna tik maža signalo dalis, kitą dalį atspindi sienos ar kiti objektai. „Todėl turėjome sukurti technologiją, gebančią išskirti visus kitus atspindžius ir palikti tik atsispindėjusius nuo judančio žmogaus,” sako Katabi.

Judesio jutiklis

Tam sistema naudoja dvi siuntimo antenas ir vieną imtuvo. Dvi antenos siunčia beveik identišką signalą, tik antrosios antenos skleidžiamas signalas yra priešingos fazės, nei pirmosios. Dėl to signalai interferuoja ir vienas kitą panaikina. Kadangi bet kokie statiški objektai, kuriuos pasiekia signalas – taip pat ir sienos – sukuria indentišką atspindį, jie taip pat panaikina vienas kitą.

Todėl imtuvą pasiekia tik tie atspindžiai, kurie pasikeičia, tarkime, nuo judančių objektų, sako Adibas. „Todėl, jei asmuo juda už sienos, visi statiškų objektų atvaizdai anuliuojasi ir prietaisas registruoja tik judantį žmogų.”

Kadangi sistema panaikina visus atspindžius nuo statiškų objektų, ji gali susitelkti į kambaryje judančio asmens sekimą. Didžioji dauguma ankstesnių judančių taikinių sekimo sistemų naudodavo antenų masyvą, kurių kiekviena fiksuodavo nuo judančio žmogaus atsispindėjusį signalą. Bet toks būdas būtų pernelyg brangus ir griozdiškas rankiniam prietaisui.

Todėl Wi-Vi naudoja tik vieną imtuvą. Asmeniui judant kambaryje, kinta jo atstumas iki imtuvo, o kartu kinta ir laikas, kurio reikia atspindėtam signalui sugrįžti į imtuvą. Tada sistema panaudoja šią informaciją apskaičiuoti asmens buvimo vietą bet kuriuo metu.

Galimas panaudojimas gelbėjimo darbuose, asmeninei saugai, žaidimams

Wi-Vi, kuri bus pristatyta Sigcomm konferencijoje Hong Konge rugpjūtį, galėtų naudoti paieškos ir gelbėjimo komandos, tarkim, ieškodamos po žemės drebėjimo griuvėsiais išlikusių gyvųjų, arba leistų policininkams nustatyti nusikaltėlių skaičių ir judėjimą pastate ir padėtų išvengti pasalų.

Jis taip pat galėtų būti naudojamas kaip asmeninis saugumo įrenginys, pažymi Katabi: „Jei eini naktį ir jauti, kad kažkas seka tave, gali juo patikrinti, ar ko nors nėra už tvoros ar už kampo.”

Prietaisas gali aptikti už sienos stovinčio žmogaus gestus ar judesius, pavyzdžiui, rankos mostą, sako Katabi. Tai galima panaudoti gestais valdomai naudotojo sąsajai, pavyzdžiui, apšvietimo ar prietaisų valdymui namuose – rankos mostu būtų galima užgesinti šviesą kitame kambaryje.

Venkatas Padmanabhanas, Microsoft Research tyrimų vadovas, sako, kad Wi-Vi naudojimo kaip gestų sąsajos, kuriai nereikia tiesioginio matomumo tarp naudotojo ir prietaiso galimybė tikriausiai yra įdomiausias pritaikymas. „Tokia sąsaja galėtų visiškai pakeisti žaidimus,” sako jis.

Ne taip, kaip dabartiniai žaidimų įrenginiai, kur naudotojas visą laiką turi likti prieš konsolę ir jos kamerą, naudotojai galėtų valdyti įrenginį, tarkime, būdami ir kitame kambaryje. Tai galėtų atverti sudėtingesnių ir įdomesnių žaidimų galimybes, sako Katabi.

Helen Knight, MIT News korespondentė

Komentarai (2)