Lietuva ir Latvija sukruto: laikas keisti požiūrį į valstybės gynybą (9)
Latvija planuoja gerokai padidinti savo Nacionalinės gvardijos ir profesionaliosios kariuomenės karių skaičių, trečiadienį sakė šalies gynybos ministras Raimondas Vėjuonis parlamento Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komitete.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nacionalinės gvardijos karių skaičius didinamas nuo 5 000 iki 8 000, o profesionaliosios kariuomenės karių – nuo 5 000 iki 6 000.
Atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir poreikį stiprinti nacionalinę gynybos sistemą, ypatingas dėmesys bus skiriamas Nacionalinės gvardijos stiprinimui, sakė ministras.
Latvijos gynybos ministerija planuoja suformuoti 18 aukštos kovinės parengties kuopų trijuose krašto gynybos rajonuose. Po vieną tokią kuopą planuojama suformuoti kiekviename krašto gynybos rajone jau artimiausioje ateityje.
Norint įgyvendinti šiuos planus, būtina plėtoti infrastruktūrą, kuri patenkintų Nacionalinės gvardijos ir profesionaliosios kariuomenės poreikius, sakė R.Vėjuonis.
Taip pat yra planų padvigubinti Jaunosios gvardijos (Jaunsardze) narių skaičių. Dabar šiai organizacijai priklauso maždaug 6 tūkst. 12–18 metų savanorių.
Latvijos finansų ministras Andris Vilkas: Baltijos šalys turi stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas
Visų trijų Baltijos šalių ginkluotosios pajėgos turi būti sustiprintos, tęsiantis konfliktui tarp Rusijos ir Ukrainos, trečiadienį pareiškė Latvijos finansų ministras Andris Vilkas.
„Atsidūrėme Šaltojo karo sąlygose. Nežinome, ką mūsų kaimynė (Rusija) ketina toliau daryti. Bet kada galima tikėtis provokacijų. Tai nėra vienerių metų arba kelių mėnesių reikalas, tačiau Latvijos kariuomenė ir visų Baltijos šalių ginkluotosios pajėgos turi būti sustiprintos“, – sakė ministras interviu visuomeninei televizijai.
A.Vilkas pridūrė, kad Latvijos gynybos ministerija turėtų pateikti naujus, gerai apsvarstytus pasiūlymus, kaip reikėtų didinti gynybos biudžetą.
„Norėčiau matyti daug tvirtesnį bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių ginkluotųjų pajėgų ir, be abejo, daug didesnį NATO dalyvavimą. Tai sustiprintų mūsų dvasią, mūsų pasitikėjimą. Esame susirūpinę, nes Rusija faktiškai grąžino 5-ojo dešimtmečio padėtį. Tai turi suvokti kiekvienas, įskaitant verslininkus“, – pabrėžė jis.
Tačiau A.Vilkas perspėjo, kad išlaidų gynybai didinimas turi būti gerai suplanuotas.
Lietuva didins išlaidas karybai, bet nuosekliai
„Reikia skirti apie 1,1 proc. arba apie 260 mln. eurų (897,7 mln. litų), kad padidintume savo išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto). Negalime pasiekti šio tikslo per metus, tačiau privalome galvoti apie laipsnišką didinimą. Mums reikia išmanaus, gerai suplanuoto Baltijos bendradarbiavimo didinant išlaidas gynybai. Mieliau nukreiptume šiuos pinigus į kitus sektorius, tačiau geopolitinė padėtis verčia ginkluotis“, – aiškino Lietuvos ministras pirmininkas A. Butkevičius.
„Mes galime užtikrinti, kad 2016 m. bus įgyvendintas įsipareigojimas skirti 1 proc. nuo BVP. Manau, kad šis susitarimas šeštadienį turėtų būti pasirašytas. Jame bus numatyta, kiek kasmet planuojama didinti finansavimą. Turime kalbėti ne tik apie gynybą, bet taip pat šiame nacionaliniame susitarime kalbama ir apie energetinę nepriklausomybę arba energetinį saugumą. Taip pat kalbama apie mūsų strateginius infrastruktūros objektus. Tai mums labai svarbu, ypač žiūrint į perspektyvą.
Jeigu Lietuva ir skirdavo mažesnį finansavimą, negu numatyta, mūsų kariai visuomet atlieka svarbius uždavinius NATO misijose. Lietuva yra vertinama labai teigiamai. Garantuojame, kad kasmet bus didinamas finansinis pajėgumas, bet pasakyti, kada bus skirti 2 proc. nuo BVP – labai sudėtinga.“