„Jeigu nori efekto, nieko nėra geriau už tanką“: nežiūrint Rusijos susierzinimo Lietuvoje daugėja JAV karinės technikos (0)
JAV Baltijos šalyse ir Lenkijoje per artimiausias dvi savaites ketina dislokuoti karines pajėgas ir tankus. Kaip skelbia „Reuters“, tokiu būdu NATO ketina Maskvai pademonstruoti savo raumenis ir ryžtą. Rusiją ši operacija itin erzina, nes taip arti jos sienų sunkiųjų JAV tankų dar niekada nebuvo. Trečiadienį Klaipėdos jūrų uoste jau buvo iškrauta laivu atplukdyta sunkioji JAV ginkluotė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš Tarptautinėje jūrų perkėloje prisišvartavusio laivo išriedėjo šarvuotieji transporteriai „Stryker“, pėstininkų kovos mašinos „Bradley“ ir kitos karinės transporto priemonės.
Jas valdysiantys JAV kariai į Lietuvą atvyko keliomis dienomis anksčiau. Apie 70 sausumos pajėgų karių pakeis šiuo metu Rukloje dislokuotus ir pratybose iki šiol dalyvavusius 173-iosios oro desantininkų brigados pėstininkus.
Kaip ir ankstesnė JAV karių pamaina, naujai atvykę kariai įsikurs Rukloje, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione. Lietuvoje JAV kariai treniruosis dalyvaudami bendrose pratybose kartu su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padaliniais. Planuojama, kad šie JAV kariai Lietuvoje liks iki šių metų pabaigos, vėliau juos pakeis nauja pamaina.
Rotuojami JAV kariai Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuoti kaip dalis JAV vykdomos operacijos „Atlantic Resolve“ („Atlantinis ryžtas“). Jos NATO ėmėsi reaguodama į Rusijos sukeltus neramumus Ukrainoje ir galimas grėsmes Lenkijos ir Baltijos šalių saugumui.
Rotuojami JAV karių kontingentai Lietuvoje, kitose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuojami nuo šių metų balandžio mėnesio. JAV atsiuntė apie 600 pėstininkų. Kariai įsitraukė į visas pagrindines Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse vykstančias pratybas.
„Ironhorse“ (arba „Geležinis arklys“) – vienas galingiausių JAV kariuomenės dalinių, kuriam priklauso apie 700 karių, apie dvi dešimtys tankų, „Bradley“ ir „Stryker“ karinės šarvuotos mašinos ir šarvuočiai. Tai yra grėsmingiausia ginkluotė, kokios JAV kariuomenė iki šiol niekada nebuvo dislokavusi buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, prie pat Rusijos sienų.
Kai kurios bazės, kuriose vyks pratybos, buvo įrengtos dar sovietų Raudonajai armijai.
Šių pratybų tikslas – parodyti Maskvai, kad, kitaip nei NATO nepriklausančioje Ukrainoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rusų kario pasirodymas sulauktų galingo atsako.
Ekspertų teigimu, Kremlius mielai išplėstų savo įtaką Baltijos valstybėse. Maskva kelia nerimą ir Lenkijai, todėl ši stengiasi pasiekti, kad šalyje būtų dislokuotos JAV pajėgos.
„Pagrindinis tikslas – labai aiškiai sąjungininkams parodyti mūsų atsidavimą“, – sakė „Ironhorse“ atstovas spaudai, kapitonas Johnas Farmeris.
„Greičiausiai sunkiąją techniką atgabenti užtruks ilgiau, tačiau jeigu nori efekto, nieko nėra geriau už tanką“, – pabrėžė jis.
Sunkiasvorę karinę techniką pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos keliuose buvo galima išvysti ir birželį, tiesa mažesniais kiekiais ir ne tokio galingumo.
Tuomet per Klaipėdos uostą iš Danijos buvo atgabenta tankų, šarvuotas pėstininkų kovos mašinų CV 9035, naujos modifikacijos vikšrinių šarvuočių M113, ratinių kovos mašinų „Piranha“, šarvuotų medicinos sunkvežimių „Duro“ bei kitos technikos. Iš viso Lietuvoje buvo dislokuota 250 įvairios kovinės technikos vienetų.
Visa ši technika buvo pasitelkta birželio 9–20 dienomis Gaižiūnų poligone rengtose pratybose „Kardo kirtis 2014“.
Pradėti technikos gabenimo darbai
Dabar gi JAV kariuomenės atstovai teigia, kad tai – pirmas kartas nuo 1990-ųjų, kai į Europą gabenamas tokio galingumo karinis pastiprinimas.
JAV Teksaso valstijoje įsikūrusiam daliniui apie tai buvo pranešta prieš mėnesį, dabar kariai yra Vokietijoje, iš kur pradedami technikos gabenimo darbai.
Ši technika pakeis gerokai lengvesnę techniką, kurią JAV desantininkai dislokavo kovo mėnesį, kai Rusija okupavo Krymą.
Rugsėjį Velse įvykusiame NATO viršūnių susitikime buvo sutarta tęsti plataus masto pratybas Rytų Europoje – tai bus signalas Maskvai ir nuramins dėl savo saugumo susirūpinusias buvusias Sovietų Sąjungos šalis.
Daugelio ekspertų teigimu, tiesioginis konfliktas yra neįmanomas. Jie įsitikinę, kad Rusija stengsis destabilizuoti padėtį šiose šalyse, pasinaudodama ten gyvenančiais rusais, arba slapčia dislokuoti specialiąsias pajėgas.
NATO valstybių vadovai diskutuoja, kaip reikėtų reaguoti į tokią taktiką šalyse narėse.
Karo ekspertai teigia, kad atgrasyti Rusiją reikia demonstruojant valią ir galimybę kautis.
Nuolatinio karių dislokavimo nesvarsto
Nuolatinis JAV kariuomenės dislokavimas Baltijos šalyse nesvarstomas, nes tai galėtų pažeisti 1997 metų Rusijos ir NATO susitarimą.
Kol kas NATO ir JAV pareigūnai kalba tik apie besikeičiančias pajėgas šiame regione.
Ateityje greito reagavimo pajėgos galėtų būti pasiųstos į Lenkiją, jeigu kas, jos galėtų būti dislokuotos per 48 valandas.
„Mes turėsime reikiamas pajėgas reikiamoje vietoje reikiamu laiku“, – praėjusią savaitę pareiškė NATO karinio komiteto vadovas Knudas Bartelsas.
Keli Danijos tankai „Leopard-2” apie savaitę šiemet buvo dislokuoti regione, tačiau „Ironhorse“ užsibus ilgiau – apie tris mėnesius.
Nors JAV kariai po to grįš namo, JAV pareigūnai spėja, kad tankai ir šarvuočiai liks, juos pratyboms naudos jau kiti kariai. Tiesa, galutinio sprendimo dėl to dar nėra.