Eifelio bokšte – kvapą gniaužianti atrakcija (Video) (1)
Eifelio bokšto lankytojams pirmadienį sukosi galvos, kai Paryžiaus merė pristatė naujas stiklines grindis garsiausiame sostinės orientyre. Tai milijonams turistų turėtų suteikti visiškai kitokią perspektyvą į labiausiai lankomą pasaulio miestą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anksčiau pirmasis aukštas buvo mažiausiai lankoma bokšto dalis, bet jo šeimininkai viliasi, kad dabar turistai, leisdamiesi žemyn, kažkiek užtruks ir čia, kad pasigėrėtų dar vienais kvapą gniaužiančiais Paryžiaus vaizdais.
30 mln. eurų atsiėjusio ir dvejus metus trukusio remonto metu septyniuose ekranuose buvo įrengta ekspozicija apie 125 metų bokšto gyvenimą ir, taip pat, konferencijų salė.
Paryžiaus miestas, kuriam priklauso dauguma Eifelio bokšto akcijų, architektams „Moatti-Riviere“ pavedė sukurti erdvę, kuri pademonstruotų Gustave'o Eiffelio įspūdingas originalias metalo konstrukcijas bei kuri būtų visiškai prieinama ir neįgaliems lankytojams.
Renovacija suteikė progą įrengti vėjo turbinas ir saulės baterijas, kurios gamins dalį bokštui reikalingos elektros. Tualetai iš dalies naudos lietaus vandenį.
„Pirmasis aukštas dabar paliks stipresnius įspūdžius apie bokštą ir visą Paryžių, – sakė architektas Alainas Moatti. – Tai jutiminė ir smagi patirtis“.
Paryžius yra gyvas muziejus
„Norėjome parodyti pavyzdį“, – sakė bokštą eksploatuojančios SETE prezidentas Jeanas-Bernard'as Bros.
„Geležine ledi“ vadinamas bokštas pernai generavo 73 mln. eurų apyvartą, per metus pritraukia maždaug 7 mln. lankytojų, kurių 87,5 proc. yra užsienio turistai. Maždaug 12,5 proc. lankytojų būna prancūzai, 8,5 proc. – amerikiečiai, 7,1 proc. – britai, 6,7 proc. – italai, 5,7 proc. – vokiečiai.
Pirmo aukšto renovacija jau baigta, bet darbai šioje milžiniškoje struktūroje, kuri buvo pastatyta 1889 metų Pasaulio parodai, niekada nesibaigia. Kas septynerius metus bokštą reikia perdažyti ir šiam darbui prireikia 60 tonų dažų.
„Girdžiu, kad Paryžius prarado savo patrauklumą. Tai netiesa. Mes esame patrauklus miestas ir galintis (taikyti) naujoves nekenkiant mūsų istorijai“, – sakė A.Hidalgo.
Nors „toli gražu nėra miestas-muziejus“, Paryžius yra „gyvas muziejus, kuris nuolat atsinaujina“, pridūrė merė.