Pagal reikalavimus, NGB kaina negali viršyti 550 milijonų dolerių už vienetą. Naudinga NGB apkrova – apie 12 tonų, o kovinis veikimo spindulys – 3800 km. Palyginimui, B-2 gali paimti 22 tonas amunicijos, o Spirit kovinis veikimo spindulys – 5300 km. Bet atsižvelgus į daugiau, nei dvigubai mažesnę kainą, NGB atrodo prasmingesnis. Kalbant apie planuojamas eksploatacijos išlaidas, naujasis bombonešis bus daug ekonomiškesnis už savo vyresnįjį brolį. Dar vienas svarbus momentas: NGB jo kūrėjai nori padaryti tiek pilotuojamą, tiek nepilotuojamą. Tai atskiria naująjį lėktuvą nuo B-2. 2012 metais programoje įvyko daug nereikšmingų pakeitimų ir buvo pervadinta į LRS-B (Long Range Strike Bomber).

2014 metais projektui planuota skirti 379 milijonus dolerių – projekte dalyvauja Northrop Grumman, Boeing ir Lockheed Martin kompanijų specialistai.

Lėktuvo ypatybė – modulinė koncepcija. Tai reiškia, kad priklausomai nuo situacijos, LRS-B galės pasiimti žvalgybos, radioelektroninės kovos įrangą ir, žinoma, įvairią oras-žemė klasės ginkluotę.

Vienas iš svarbiausių specialistus dominančių aspektų yra LRS-B nepastebimumo lygis. Tačiau į šį klausimą (kaip ir į kitus svarbius klausimus) atsakymo bus galima sulaukti ne anksčiau, nei lėktuvas bus priimtas ginkluotei. Tai turėtų įvykti 2025 metais, o iš viso JAV KOP gaus 80 – 100 šio tipo aparatų.

Ateities bombonešius gali papildyti amerikiečių iniciatyva Prompt Global Strike („Staigus globalus smūgis“). Šia iniciatyva siekiama įgyvendinti galingo nebranduolinio smūgio bet kuriame planetos taške įvykdymą ne ilgiau, nei per 1 valandą. Pagal šią koncepciją Boeing kompanija kuria hipergarsinę sparnuotąją raketą X-51A, kurio greitis sieks 7500 km/h. 2013 metais iš B-52 bombonešio paleista raketa sugebėjo išvystyti 5,1 M greitį.

Visa tai, drauge su lėktuvų parko senėjimu privertė RF vadovus pradėti PTAAK (Perspektyvus tolimosios aviacijos aviacinis kompleksas – rus. ПАК ДА Перспективный авиационный комплекс дальней авиации) projekto darbus. Lėktuvo kūrimu dabar užsiima AB „Tupolev“ konstruktorių biuras. Anksčiau Karinės pramoninės komisijos prie RF vyriausybės pirmininkas Dmitrijus Rogozinas pasakojo apie planus sukonstruoti „analogų neturintį hipergarsinį bombonešį“. Šis pareiškimas visai nustojo svarbos, kai KOP vadovybė pasirinko „skraidančio sparno“ schemą (taip yra, nes pagal šią aerodinaminę schemą sukurtas lėktuvas pagal apibrėžimą yra ikigarsinis). Taigi, Rusija pasuko pigesnio B-2 analogo kūrimo keliu. Lėktuvo charakteristikos bus panašios į LRS-B, tačiau jis pasirodys kiek vėliau. 2012 Tolimosios aviacijos vadas generolas leitenantas Anatolijus Žichariovas pareiškė, kad PTAAK pradės tarnybą KOP 2020 metais. Ši prognozė atrodo menkai tikėtina – realistiškesnė lėktuvų pasirodymo data atrodo trečiojo dešimtmečio vidurys ar net galas.

Ekspertai mano, kad lėktuvo bendra masė gali viršyti 120 tonų, o skrydžio nuotolis sieks 10 tūks. km, maksimalus greitis – apie 950 km/h. Aišku, kad karinio lėktuvo variklis bus sukurtas Tu-160 variklio bazėje. Jungtinėje variklių kūrimo korporacijoje paaiškino, kad „tai bus naujas variklis unifikuoto antrojo tipo dujų generatoriaus НК-32 bazėje“. Jį sukurs kompanija AB „Kuznecov“.

Ant hipergarsinio greičio slenksčio

Įsivaizduoti, kaip atrodys strateginis bombonešis po dešimties ar penkiolikos metų, nesunku. Daug sudėtingiau įsivaizduoti tolimos ateities karo mašinas. Čia galima išskirti du aspektus: skrydžio charakteristikų gerinimas ir bepiločiai lėktuvai. Jei pirmųjų pagal stealth technologiją sukurtų lėktuvų charakteristikos nebuvo įspūdingos, tai ateities bombonešiai bus ne tik nepastebimi bet ir hipergarsiniai.

Negalima nepaminėti naujausio korporacijos Lockheed Martin padalinio Skunk Works projekto – hipergarsinio lėktuvo SR-72. Jo pavadinimas – tiesioginė nuoroda į garsųjį žvalgybinį lėktuvą SR71 Blackbird. Pagrindine naujojo lėktuvo paskirtimi, suprantama, taps žvalgyba.

Hipergarsiniu laikomas greitis, viršijantis 5 М. Tokiam greičiui reikia ypatingo hipergarsinio tiesiasrūvio oro reaktyvinio variklio (HTORV). Tai tiesiasrūvio oro reaktyvinio variklio variantas, kurio degimo kameroje srauto greitis – viršgarsinis.

Kalbant apie didelius skrydžio greičius, reikia išvengti atitekančio oro stabdymo ir kurą deginti viršgarsiniame oro sraute.

Dar viena Prompt Global Strike iniciatyvos dalis – hipergarsinis skraidantis aparatas Advanced Hypersonic Weapon. Kūrimą vykdo JAV Karinės sausumos pajėgos. Didelio tikslumo kovinis blokas AHW yra dviejų kūgių formos ir turi keturis aerodinaminius paviršius. Už 6 000 km esantį taikinį jis sunaikins per 35 minutes. Manoma, kad taikinys bus sunaikinamas kinetiniu hipergarsiniu greičiu lekiančio kūno poveikiu.

Beje, panašu, svarstomas ir SR72 smūginės modifikacijos sukūrimas. Pagrindinė lėktuvo ypatybė ta, kad jis galės pasiekti 6 М greitį. Jis bus pasiekiamas varikliu, apjungsiančiu tradicinio reaktyvinio ir hipergarsinio tiesiasrovio oro reaktyvinio variklio ypatybes.

Lėktuvas SR-72 bus bepilotis ir galės priešo teritorijoje smūgiuoti daug greičiau, nei kiti JAV KOP esantys bombonešiai.

Tiesa, kalbėti apie Lockheed Martin kūdikio perspektyvas nelengva. Su pagrindine, žvalgybos, užduotimi jau seniai susitvarko palydovai. O amerikiečių planuose dar ir daugybės pigesnių bepiločių žvalgybinių aparatų kūrimas.

Kitaip tariant, dar nėra užtikrinta, kad SR-72 atsiras niša.

Илья Ведмеденко
naked-science.ru

Komentarai (2)