Kuo gali nustebinti Rusijos povandeninių laivų flotilė Baltijos jūroje (0)
Visas Baltijos jūros regiono valstybes ir toliau jaudina pranešimai apie Rusijos laivyno veiklą. Naujausias perspėjimas – žinia, jog Suomijos karo laivas netoli Helsinkio panaudojo sprogmenis, kad nuvytų Rusijos povandeninį laivą. Savo ruožtu dar pernai kalbėta apie prie Švedijos krantų plaukiojusį ir sugedusį Rusijos povandeninį laivą. Bet kokia karine galia šiame regione iš tiesų disponuoja Rusija? Ar jos povandeniniai laivai gali pasirodyti ir prie kitų valstybių krantų?
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dar 1703 metais Rusijos caro Petro I įkurtas Baltijos jūros laivynas išgyveno įvairiausius modernizavimo etapus. Sovietų Sąjungos žlugimas atėmė iš šio laivyno Estijos, Latvijos ir Lietuvos uostus bei atkirto Kaliningradą nuo likusios Rusijos teritorijos, tačiau karinės galios nepanaikino.
Tiesa, ji yra tik sąlyginė – jei dar 1997 metais Rusija Baltijos jūroje turėjo 9 povandeninius laivus, tai dabar beliko trys veikiantys laivai. Palyginimui Šaltojo karo laikais vien Liepojos uoste Sovietų laivynas laikė 16 povandeninių laivų.
2008 metais Rusijos Baltijos laivyną sudarė 75 įvairaus tipo kariniai laivai. Iš jų – 3 povandeniniai. Pagrindinės bazės – Baltijskas (lietuviškai vadintas Piliava) bei Kronštatas Suomių įlankos Kotlino saloje. Leningrado jūrų bazė neturi konkrečios geografinės vietos, tačiau apima visas karines jūros institucijas ir įrengimus aplink Sankt Peterburgą.
Mažas diversantų laivas
Pernai kai kurie diskusijų Švedijos kariniuose forumuose dalyviai iškėlė versiją, kad sugedęs rusų laivas – mažos klasės povandeninis „Triton-NN“. Šio laivos paskirtis – žvalgybinės operacijos, diversantų gabenimas. Tokią versiją tariamai parėmė ir kalbos apie paslaptingą juodai apsirengusį žmogų, pastebėtą netoli Sandono salos.
Apie šį modelį nėra skelbiama daug viešos informacijos, nežinoma tiksli jo ginkluotė ir galimybės. Universalus, multifunkcinis „Triton-NN“ gali plaukti apie 70 kilometrų per valandą greičiu, būti apginkluotas netgi torpedomis. Vis dėlto, daugelio manymu, tokie povandeniniai laivai jau nėra naudojami.
Ekspertai pastebi, kad skirtingai nei Šiaurės jūros ar Ramiojo vandenyno laivynai, Baltijos jūros laivynas gera povandeninių laivų ginkluote nepasižymi.
Trys dyzelinio variklio povandeniniai laivai ir jiems pritaikytos specialiosios pajėgos – tokia Rusijos povandeninė galia šiame regione.
Nuo nevykusio „Lada“ iki seno „Kilo“
Teigiama, kad šiuo metu Baltijos jūros ribose gali būti naudojami trys Leningrado jūrinei bazei priklausantys povandeninių laivų tipai. Naujausias yra 18 torpedų ginkluotas ir 38 asmenų įgulą galintis gabenti Projekto 677 Lada klasės povandeninis laivas, kuris į ginkluotę oficialiai priimtas 2010 metais.
Tačiau greitai paaiškėjo šio laivo trūkumai – laivas esą neatitinka keltų reikalavimų. Rusų jūreiviai skundėsi per menka „Lada“ galia, dėl ko „Lada“ negali išvystyti reikiamo greičio ir ilgai išbūti po vandeniu. Be to, jūreivių netenkino sonaras. Todėl nuspręsta, kad daugiau tokių povandeninių laivų gaminama nebus.
„Rusijos laivynui nereikia „Lada" tokios būklės, koks jis yra“, – neįprastai atvirai 2012 metų rėžė vasarį rėžė Rusijos laivyno vadas admirolas Vladimiras Visockis.
Vietoje „Lada“ pasirinkta senesnio, bet išbandyto modelio modifikacija – KILO klasės povandeniniai laivai. Du po 18 torpedų ir 24 minas turintys Projekto 877 „Kilo“ klasės povandeniniai laivai šiuo metu priklauso Rusijos Baltijos jūros laivynui. „Kilo“ yra vieni sėkmingiausių Rusijos povandeninių laivų, skirti eksportui. Tokius laivus turi Alžyras, kinija, Vietnamas, Indija.
Tiesa, šie laivai sensta, genda ir vis dažniau būna nepatikimi. Pavyzdžiui Indijai priklausęs „Kilo“ klasės povandeninis laivas “INS Sindhughosh“ per pastaruosius 4 metus patyrė net 5 skirtingus incidentus, kurių metu žuvo žmonės. Rusai indus kaltino neprofesionalumu ir teigė, kad technika – niekuo dėta.
Vis trys šie laivai galėjo sukelti incidentus pernai prie Švedijos, o dabar – prie Suomijos krantų, ar bent dalyvauti juose kaip motininiai laivai, pridengiantys mažesnius, diversijoms pritaikytus laivus.
Tiesa, pabrėžiama, kad, pavyzdžiui, LOSOS klasės nykštukiniai povandeniniai laivai jau senokai nenaudojami.
Ar Lietuva apsisaugotų nuo nekviestų svečių?
Suomijos laivyno atstovas šią savaitę patvirtino, kad incidentas užfiksuotas Suomijos teritoriniuose vandenyse, netoli sostinės Helsinkio. Suomijos karo laivas užfiksavo anomaliją po vandeniu, kuri priminė povandeninio laivo skleidžiamus garsus.
Tuo metu jokių kitų šalių povandeninių laivų teritorijoje nebuvo, o Suomija tokio tipo laivų iš viso neturi. Tačiau Suomijos laivynas specializuojasi povandeninių laivų medžioklėje, minavimo ir išminavimo srityse.
Pranešama, kad Suomijos laivas išmetė sprogmenis, kurie skirti detonuoti tam tikrame gylyje. Skirtingo galingumo sprogmenimis galima arba perspėti arba sunaikinti povandeninį laivą. šį kartą suomiai tik perspėjo, mat sprogmenys buvo granatų dydžio.
O jei toks atvejis kaip Švedijoje ir Suomijoje pasikartotų Klaipėdoje? Ar Lietuva pajėgi apsaugoti savo strateginį uostą ir tokius objektus kaip Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas?
Viešai pristatoma SGD paskirtis – siekis atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų, tad būtų nenuostabu, jei neprognozuojamai ir vis agresyviau su kaimynėmis šalimis besielgiančiai Rusijai kiltų noras sutrukdyti laivo-saugyklos kelionę ar veiklą.
„Pagrindinis pavojus SGD terminalui – Rusijos diversija“, – dar pernai pripažino apžvalgininkas Audrius Bačiulis.
Eksperto teigimu, esą tokią diversiją surengti Klaipėdos uoste nebūtų sudėtinga. Ir tam net nereikėtų povandeninio laivo, todėl Lietuva turėtų rimtai susirūpinti, kaip apsaugoti tiek SDG terminalą, tiek pačią Klaipėdą. Tik ar Lietuva turi tam priemonių ir pajėgumų?
Nuskandinti tokio dydžio laivą, kaip „Independence“, nėra lengva užduotis – dar Antrojo pasaulinio karo laikais į trečdaliu ilgesnį JAV lėktuvnešį, tokiu pat pavadinimu „USS Independence“, ne sykį buvo paleistos torpedos, o po karo laivas netgi atsidūrė branduolinio sprogimo epicentre, bet išsilaikė ant vandens.
Tačiau užtenka vien diversijos, kad darbas sustotų. Be to, kaip teigė A.Bačiulis, išvesti iš rikiuotės terminalą galima net be tiesioginės diversijos prieš jį.
„Padarai kokio sausakrūvio laivo netyčinę avariją prie uosto vartų ir labutis – uostas užkimštas kaip butelis kamščiu. O jeigu tame laive kokios trąšos ar kitas cheminis mėšlas, kurio lengvai per bortą neišmesi, kaip laivą iš farvaterio pašalinti? Ar uosto turima gelbėjimo technika leistų greitai pašalinti ant farvaterio nuskendusį laivą?“ – svarstė ekspertas.
Pernai rusai jau šmirinėjo
Lietuvos karinių jūrų pajėgų (LKJP) vadas Flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas, paklaustas kokios Lietuvos karo flotilės galimybės kovoti su kitų valstybių povandeniniais laivais, jeigu jie staiga pasirodytų mūsų teritoriniuose vandenyse, priminė, kad flotilės pagrindas – priešmininių, patrulinių ir pagalbinių laivų divizionai.
„Povandeninį laivyną turi Vokietijos, Lenkijos, Švedijos, Norvegijos karinės pajėgos. Danija jo atsisakė. Rytinės Baltijos pakrantės šalis, išskyrus Rusiją, povandeninių laivų neturi. Priešmininiai karo laivai povandeninių atakų nerengia – jų kitokia paskirtis“, – teigė Karinių jūrų pajėgų vadas.
Teritorinius vandenis stebinčios tarnybos praėjusiais metais užfiksavo tris išskirtiniuose Lietuvos vandenyse šmirinėjusius Rusijos karo laivus. Dėl šių incidentų Užsienio reikalų ministerija Rusijos ambasadai Lietuvoje įteikė diplomatines notas.
