Lietuva suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą ketina išpirkti ne dabar, o po dešimties metų, kadangi laivo savininkė Norvegijos „Hoegh LNG“ nesutinka parduoti laivo anksčiau, nei numatyta sutartyje. Dėl to Vyriausybė ketina išpirkti laivą pagal sutartį, pasibaigus dešimties metų trukmės nuomos terminui, o dėl to galutinai bus apsispręsta rudenį.

„Išpirkti dabar laivo nėra galimybių, kadangi „Hoegh LNG“ nori toliau nuomoti jį. Todėl dabar Vyriausybė renkasi galimybę išpirkti laivą po 10 metų, kaip numatyta sutartyje, tačiau tam reikia ruoštis jau dabar“, – BNS sakė premjero atstovė Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Premjeras Algirdas Butkevičius LRT radijui teigė, kad tikslas yra sumažinti terminalo sąnaudas, todėl ketinama išpirkti laivą po dešimtmečio. Jį būtų galima nuomoti iki 30 metų, tačiau išpirkus, Vyriausybės skaičiavimu, būtų sutaupyta apie 70 mln. eurų.

„Kai gavome atsakymą, kad kol kas jie („Hoegh“) nesiruošia to laivo parduoti. Mūsų kitas tikslas yra sumažinti terminalo eksploatavimo sąnaudas. Buvo apsispręsta, kad rudenį galutinai bus priimti kai kurie teisės aktai.

Dabar visos SGD terminalo sąnaudos yra įtraukiamos į gamtinių dujų teikimo saugumo papildomą dedamąją dalį prie gamtinių dujų kainos. Viską įvertinę, o tas yra labai svarbu mažėjant gamtinių dujų vartojimui ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, matom, kad infrastruktūros kaštų dalis gali augti, todėl ir skubėjome organizuoti tuos pasitarimus – turime galvoti, kaip naštą sumažinti“, – antradienį LRT radijui teigė premjeras.

Numatoma, jog SGD terminalo operatorė bendrovė „Klaipėdos nafta“ jau šiemet pasiruoš pirkti iki 300 mln. eurų ilgalaikę paskolą. Galutinis sprendimas bus priimtas rudenį, įvertinus visas aplinkybes, atlikus pasiruošimo darbus.

Energetikos ministras Rokas Masiulis birželio pabaigoje teigė, kad SGD terminalo laivas iš Norvegijos „Hoegh“ galėtų būti išpirktas anksčiau, nei numato sutartis, arba jo nuoma galėtų būti pratęsta.

Jo teigimu, tokie variantai svarstyti, siekiant sumažinti infrastruktūros išlaikymo kaštus.

Klaipėdos laivas „Independence“ gali talpinti iki 170 tūkst. kubų SGD – jį „Klaipėdos nafta“ 10 metų nuo pernai gruodžio nuomojasi iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“.

Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už laivo nuomą per dieną mokama 189 tūkst. JAV dolerių (apie 168,55 tūkst. eurų), per metus – 68,9 mln. dolerių (61,446 mln. eurų), o per 10 metų – 689 mln. dolerių (apie 614,465 mln. eurų).

Paties laivo vertė ir jo išpirkimo po 10 metų kaina iki šiol nebuvo skelbiama, motyvuojant komercine paslaptimi.

Nuomos kaštai – iš planuojamos 300 mln. eurų paskolos

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ dalį SGD laivo nuomos kaštų ketina dengti iš planuojamos 300 mln. eurų paskolos. Pasak energetikos ministro, tokiu būdu nuo kitų metų terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštai galėtų sumažėti 15–20 mln. eurų per metus, o pinigai būtų susigrąžinami per ilgesnį laikotarpį.

„Žinodami, kad laivas išperkamas (po 10 metų), mes dalį kaštų, kurie būtų sumokėti per nuomos laikotarpį, išdėstytume per vėlesnį laikotarpį ir išlygintume tuos kaštus. O tai leistų sumažinti apie 25 proc. SGD terminalo dedamąją“, – sakė R. Masiulis.

Jis aiškino, kad „Klaipėdos naftai“ pasiskolinus 300 mln. eurų iš jų būtų dengiama dalis terminalo dedamosios lešų. Tokiu atveju verslui ir gyventojams nereikės didesnės dalies šių lėšų sumokėti per pirmuosius 10 metų, kai laivas nuomojamas – su tuo susiję finansiniai srautai bus paskirstyti per maždaug 30 metų.

„Mes tada paimame ir išdėliojame per visą laivo naudingo tarnavimo laikotarpį (30–35 metus) kaštus vietoje to, kad tam tikra didesnė dalis būtų išdėliota per pirmus 10 metų“, – aiškino ministras.

Jis teigė, kad ne visa 300 mln. eurų paskola būtų panaudota SGD terminalo dedamąjai mažinti – likę pinigai būtų skirti laivo išpirkimui.

„Ta suma būtų reikalinga ir laivo išpirkimui, nes dėl nuomos turime jau veikiančią struktūrą, įtraukiama į perdavimo tarifą. Kadangi tarifas sumažėtų, iš jo būtų mažiau gaunama pinigų, dalį tarifo reiktų padengti iš paskolos, o kita paskolos dalis eitų jau pačio laivo išpirkimui“, – sakė R. Masiulis.

Anot jo, kiek kitąmet konkrečiai mažėtų SGD dedamoji, priklausys nuo Kainų komisijos. Su ja bus kalbamasi ir skaičiuojama, kaip galėtų keistis tarifas. R. Masiulis teigė, kad „Hoegh LNG“ atsargiai vertina galimybę laivą įsigyti anksčiau nei po 10 metų, todėl nuspręsta laivą įsigyti pagal sutartį – po 10 metų.

„Viena tai pirkti šį laivą iš karto iš „Hoegh LNG“, nes rinkoje palankios finansavimo sąlygos. Kol kas pirmoji „Hoegh LNG“ reakcija yra atsargi į šitą pasiūlymą. Antras variantas – mes galime jau dabar „Hoegh LNG“ pasakyti, kad laivą išpirksime po 10 metų“, – teigė ministras. Anot jo, linkstama antrojo varianto link ir jis yra priimtiniausias.

Latviams SGD dujos gali kainuoti brangiau nei gaunamos iš Rusijos

Latvijai dujos iš Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo gali kainuoti daugiau nei bendrovės „Latvijas gaze“ iš Rusijos importuojamos, pareiškė Latvijos ekonomikos ministrė.

„Mūsų skaičiavimai rodo, jog potencialus dujų importas iš Klaipėdos SGD terminalo gali būti brangesnis nei bendrovės „Latvijas gaze“ siūlomas. Dujų iš Klaipėdos kainą didina patikimumo komponentas, kintančios išlaidos, transportavimo ir kitos išlaidos. Todėl ji gali būti 5-6 proc. didesnė nei „Latvijas gaze“ siūlomų dujų“, – interviu BNS sakė Dana Reizniecė – Ozola.

D. Reizniecė – Ozola pabrėžė, jog niekada per susitikimus su Lietuvos energetikos ministru nebuvo kalbėta apie tai, kiek konkrečiai Latvijai gali kainuoti per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamos dujos.Ministrės žodžiais, šį mėnesį planuojama vykti į Lietuvą dujų importo į Latviją modeliui aptarti.

„Bandysime suprasti, ar įmanoma susitarti dėl geresnio modelio. Manau, kad jiems naudingiau, kai Klaipėdos terminalas turi daugiau klientų. Nuo to, ar pavyks susitarti dėl geresnių sąlygų, priklausys mūsų sprendimas dėl naujos infrastruktūros. Tuo domisi ir privatūs investuotojai, tačiau manau, kad nėra prasmės kurti naują infrastruktūrą, jei galima efektyviau naudotis esama. Be to, tebediskutuojama apie regioninį SGD terminalą Estijoje arba Suomijoje“, – sakė ministrė.

Komentarai (36)