Pristatytas daugiabutis, šildomas tik geoterminiu šildymu: nuo šildymo kainos iki atsipirkimo trukmės (24)
Geoterminio šildymo idėja tarp namų statytojų vis populiarėja. Skaičiuojama, kad tokia šildymo sistema nors ir brangesnė, tačiau gali atsipirkti per 7 metus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nekilnojamąjį turtą Saulėtekyje parduodančios bendrovės vadovas Ignas Krivickas žurnalistams pasakojo apie išskirtinį projektą „Butai Saulėtekyje“ – pirmąjį tik geotermiškai šildomą 16 butų daugiabutį.
„Yra 6 gręžiniai, kurių kiekvieno gylis – 200 metrų, tai leidžia aprūpinti šildymu visus butus net ir pačią šalčiausią žiemą“, – sakė I. Krivickas.
Anot pašnekovo, pačios sistemos įrengimas yra brangesnis, todėl, natūralu, kad ir parduodamų butų kvadrato kaina – didesnė. Tačiau, kaip sako I. Krivickas, sąskaitos už šildymą beveik niekada neviršija 60 euro centų už kvadratą (50 kv. m. buto apšildymas kainuoja apie 30 eurų mėnesiui). Kitas svarbus privalumas – karšto vandens kaina taip pat mažesnė, kadangi vandens šildymas vyksta lygiagrečiai su namo šildymu.
„Jeigu paimtume bet kurį kitą butą, tai jo gyventojai moka apie 1,5 euro už kvadratinį metrą už šildymą. Todėl geoterminis šildymas yra tikrai ekonomiškas. Skaičiavome, kad jis atsiperka per 7 metus, o tai tikrai nėra ilgas laiko tarpas“, – sakė statybų bendrovės vadovas.
Bendrovės vadovas atskleidžia, kad „šildymo kaina“, kurią turi mokėti geoterminiu šildymu besinaudojantys gyventojai, yra kaina elektros, kuri sunaudojama kompresoriui, cirkuliaciniams siurbliams ir prietaisams.
„Pati šiluma nekainuoja, šiam šildymo modeliui nereikia jokių papildomų iškasenų ar žaliavos, kuri turi būti atgabenta iš kažkur, gyventojai moka tik už sistemos veikimą bei priežiūrą“, – kalbėjo I. Krivickas.
Esminis geoterminio šildymo veikimo principas yra tai, kad šilumos siurbliu paimama šiluma iš aplinkos – žemės, grunto, vandens, oro ir panaudojama patalpoms šildyti.
Šilumos siurblys paima žemėje susikaupusią saulės energiją ir perduoda ją namo šildymo ar karšto vandens ruošimo sistemoms.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad grunte yra sukaupiama iki 98 proc. išspinduliuojamos saulės energijos. Net ir šalčiausiu metų laiku žemėje yra susikaupę pakankamai šilumos, kurią galima panaudoti namo šildymui“, – sakė I. Krivickas.
Pašnekovas taip pat atskleidė geoterminiame šildyme naudojamų siurblių privalumus. I. Krivickas sako, kad naudojami įrenginiai – saugūs ir ekologiški.
„Mūsų naudojami siurbliai nenaudoja degaus kuro, todėl iki minimumo sumažinama gaisro tikimybė. Kitas svarbus dalykas – nėra į aplinką išmetamų teršalų, todėl nedaromas neigiamas poveikis nei žmogui, nei gamtai“, – pasakojo I. Krivickas.
Įmonės vadovas pabrėžė, kad tokio namo idėja kilo, nagrinėjantį užsienio pavyzdžius bei siekiant ir Lietuvoje pradėti statyti ekologiškus daugiabučius.
„Taip, tokius butus perka labiau inovatyvūs žmonės, kurie supranta, kas yra geoterminis šildymas bei kodėl jis yra puiki alternatyva. Reikėtų nepamiršti, kad dujų kaina (kuri yra viena esminių šildymo kainos dalių) yra labai nepastovi, šildymo kainos Vilniaus mieste nėra linkusios mažėti, todėl tai gera alternatyva. Tačiau, kaip ir minėjau, žmones dar reikia edukuoti apie tokių naujovių naudą“, – sakė I. Krivickas.
Pašnekovas, paklaustas, ar tai reiškia, kad Lietuvoje galėtų būti pradėti statyti ir vadinamieji „pasyvūs“ daugiabučiai (namai, kurių statyme naudojamos ekologiškos priemonės bei jie pasižymi ypač efektyviu energijos naudojimu) sakė, kad jų kaina dar yra per didelė Lietuvos pirkėjams.
„Galvodami apie ekologišką namą, galvojome ir apie „pasyvaus“ daugiabučio statybą. Tačiau paskaičiavę pamatėme, kad visgi tai yra per daug brangus projektas, kad jį galėtų pirkti lietuviai. Mūsų pirkėjai yra gana konservatyvūs, kaina jiems yra vienas iš esminių dalykų, todėl daugiabutis su geoterminiu šildymu yra turbūt racionaliausia išeitis galvojant apie ekologiją ir ekonomiką“, – žurnalistams pasakojo I. Krivickas.
