Lenkijos prezidentas Lietuvos kaimynystėje statys kinišką atominę elektrinę? (0)
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda gali parsivežti iš Šanchajaus sutartį, kuri atvers kelią kinų bendrovėms statyti atominę elektrinę Lenkijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda lapkričio 23 dieną Šanchajuje atidarė Lenkijos ir Kinijos ekonomikos forumą. Tai didžiausias tokio pobūdžio Lenkijos valdžios atstovų ir Vyslos krašto verslininkų susitikimas su savo kolegomis iš Kinijos, rašo Ireneuszas Sudakas laikraščio „Gazeta Wyborcza“ svetainėje „wyborcza.biz“.
Į Kiniją drauge su prezidentu atvyko apie 80 Lenkijos verslininkų, atstovaujančių įvairioms pramonės šakoms, tarp kurių ne tik chemijos ir farmacijos, bet ir kalnakasybos bei energetikos.
Būtent bendradarbiavimas energetikos srityje gali tapti svarbiausiu dalyku, kadangi Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, jog per aukščiausio lygio susitikimą gali būti pasirašyti susitarimai dėl Lenkijos atominės elektrinės statybos ir finansavimo.
Laikrodis tiksi
Kinijos žiniasklaidos paviešinta informacija stebina, kadangi Lenkija dar nenusprendė, ar ji nori statyti tokią elektrinę. Tiesa, ankstesnė vyriausybė 2014 metų sausio mėnesį priėmė branduolinės energetikos programą, kuri nužymėjo kelius vadinamajame kelių žemėlapyje, einant link pirmosios Lenkijos atominės elektrinės, tačiau galutinis sprendimas nebuvo priimtas.
Programoje numatyta, kad pirmojoje Lenkijos atominėje elektrinėje pagaminta elektra turėtų pasiekti vartotojus 2024 metais, tačiau dabar ši data yra nereali turint galvoje, kad laikotarpis, per kurį turi būti parengiamas projektas ir pastatomas toks sudėtingas statinys kaip atominė elektrinė, yra gana ilgas.
Maža to, nors premjerė Beata Szydło savo pranešime ir sakė, kad „energetika bus viena iš didžiausių didelių lėšų, kurias skirsime plėtrai, gavėjų“, ji neatsakė į klausimą, ar Teisės ir teisingumo partija planuoja tęsti atominės elektrinės statybos projektą.
O laikas nestovi vietoje. Energetikos konsorciumo PGE dukterinė įmonė „PGE EJ 1“ nori iki metų pabaigos įkurti bendrovę, kuri ne tik patieks reaktorių ir pastatys elektrinę, bet taip pat užtikrins branduolinio kuro – urano – tiekimą. Kaip sakė „PGE EJ 1“ vadovas Jacekas Cichoszas, visas šis procesas truks ne mažiau kaip trejus metus. Jėgainė turėtų būti statoma Pomeranijoje, žvilgsnis krypsta į tris vietas: Žarnoveco, Chočevo ir Liubiatovo-Kopalino gminas (gmina – Lenkijos žemutinis administracinis teritorinis vienetas – Red.), rašo I.Sudakas.
Atomas „Made in China“
Kinijoje šiuo metu veikia 15 branduolinių reaktorių, kurių bendroji galia apie 12,5 gigavatų. Tai trečdalis visos Lenkijos energetinės sistemos galios. Kinijai tai lašas jūroje, kadangi dabar daugiau kaip 60 proc. elektros energijos šioje šalyje pagaminama deginant anglis. Atominės elektrinės pagamina 1–2 proc. visos elektros energijos. Todėl statomi dar 26 reaktoriai. Dalį reaktorių kinai pasigamino patys, dalį patiekė Prancūzijos koncernai.
Ar gali būti, kad Lenkijos elektrinę pastatys kinai? – klausia straipsnio autorius. O gal bus mišrus tarptautinis projektas – tarkime, reaktorius prancūziškas, o darbo jėga ir pinigai – kinų? Tai didelis nežinomasis. Šiais laikais visame pasaulyje didžiausia kliūtis atominių elektrinių statybos kelyje yra ne techniniai klausimai, o kaip tik finansavimas. Elektros energija yra pigi, dėl to mažai kam apsimoka investuoti dešimtis milijardų dolerių į naujų elektrinių statybą. Įvairios analizės rodo, kad dviejų atominės elektrinės blokų statyba Lenkijoje gali kainuoti 40–60 mlrd. zlotų (1 zl.= 0.2358 euro).
Tuo, kokia didelė kliūtis yra pinigai, neseniai įsitikino britai. Rugsėjo mėnesį Prancūzijos energetikos milžinė EDF, kuri yra investuotoja į pietvakarių Anglijoje netoli Bridgwater gyvenvietės esančios Hinkley Point atominės elektrinės naujo bloko statybą, informavo apie eilinį vėlavimą. Priežastis? EPF nepavyko gauti finansavimo investicijoms, kurios vertinamos 24,5 mlrd. svarų sterlingų. „Tai pati brangiausia atominė elektrinė pasaulyje“, – paskelbė BBC.
Anglai buvo įvaryti į kampą, nes iki 2025 metų planuoja uždaryti visas anglimis kūrenamas elektrines, tad bet koks statybų užtrukimas reiškia, kad gali pristigti elektros energijos.
Pagalbos ranką ištiesė kinai iš valstybinės bendrovės „China General Nuclear Power Corporation“, kurie už 6 mlrd. svarų sterlingų išpirko iš prancūzų 33 procentus Hinkley Point akcijų, ir statybos darbai iš karto pajudėjo iš vietos. Panašu, kad iki 2024 metų jie bus užbaigti. Tačiau tikroji kaina yra gerokai aukštesnė, nes pagal susitarimą, pasirašytą dalyvaujant premjerui Davidui Cameronui, kinų bendrovė ateityje gali siekti statyti naujus blokus Bradwello ir Sizewello elektrinėse pagal savo technologijas, rašo I.Sudakas.
Prieš kelias savaites kinų ir prancūzų bendradarbiavimas tapo dar glaudesnis. Lapkričio pradžioje Prancūzijos koncernas „Areva“, kuris laikomas didžiausia pasaulyje branduolinės energetikos bendrove, pasirašė ketinimų protokolą su Kinijos valstybine įmone gigantu „China National Nuclear Corporation“, pagal kurį kinai galės ateityje pirkti Prancūzijos bendrovės mažumos akcijų paketą ir keistis žiniomis bei praktine patirtimi.
