Praėjusią savaitę Rusija įvykdė net dvi provokacijas prieš Jungtinių Valstijų laivyną bei aviaciją Baltijos jūroje ir virš jos. Kaip tai vertinti? Ko siekia Rusija tokiais veiksmais ir kokių pasekmių galima būtų sulaukti, jei amerikiečiai į provokacijas reaguotų ne taip abejingai? Apie tai – pokalbis su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Artūru Paulausku ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja Margarita Šešelgyte.

– Pone Paulauskai, buvo įvykdytos net dvi provokacijos. Viena prieš karo laivą, kita prieš žvalgybos lėktuvą. Ko tuo siekiama?

Tokias provokacijas iššaukė didelis rusų susinervinimas dėl to, kad Baltijos jūroje atsirado pakankamai stipri ir adekvati jėga toms jėgoms, kurias sukūrė Rusija prie Kaliningrado ir pačiame Kaliningrade. Rusus erzina, kad amerikiečių žvalgybinis orlaivis renka informaciją, kad didelis laivas minininkas plaukia į Klaipėdos ar kitą uostą. Jiems netikėta, kad NATO pajėgos taip smarkiai stiprėja Baltijos jūroje. Rusija akivaizdžiai demonstruoja, kad yra nesitaikstanti, norinti pagąsdinti. Akivaizdu, kad tokios provokacijos gali sukelti labai liūdnas pasekmes.

– Ponia Šešelgyte, ką jūs apie tai manote?

Karinių jėgų ir įvairių provokacijų suaktyvėjimas ne tik Baltijos, bet ir Juodojoje jūroje, Arktyje pastebimas jau nuo 2014 metų, šis procesas stiprėja. Tai vyksta dėl kelių svarbių priežasčių. Viena jų – artėjantis NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje šių metų liepą, kuris bus daugiausia skirtas atgrasymui ir jo stiprinimui šioje pasaulio dalyje. Kita priežastis – artėjantys rinkimai Rusijoje, kai rusų visuomenei bandoma parodyti, kad Rusija stipri, žaibiškai reaguojanti į bet kokias NATO pajėgas šiame regione, į bet kokius Varšuvoje priimtus NATO sprendimus.

– Žinant antiamerikietišką isteriją, kurią sukėlė pati Rusijos žiniasklaida, informacija, kad štai Rusijos lėktuvai praskrido visai šalia žvalgybinio amerikiečių lėktuvo, didžiosios dalies Rusijos žmonių turėtų būti priimama ir suprantama palankiai?

Be abejo. Tai yra stiprus atsakas priešams, nes tiek Jungtinės Valstijos, tiek NATO Rusijos nacionalinio saugumo bei karinėje strategijoje yra įvardyti kaip dideli priešai, keliantys nerimą Rusijai ir jos gyventojams. Susidorojimas su priešu teritorijose, kurias Rusija laiko savo kiemu, yra labai palankiai vertinamas.

A. Paulauskas: Šį mėnesį vyks rusų inicijuotas NATO ir Rusijos ambasadorių susitikimas. Rusai ruošiasi pateikti tam tikras pretenzijas, kad Baltijos regione stiprinamos NATO pajėgos. Galbūt tos provokacijos taip pat yra vienas elementų, kad galima būtų parodyti esą NATO pajėgų buvimas regione gali sukelti sunkias pasekmes. Rusija įsivaizduoja esanti šeimininkė šiame regione, nepaisant to, kad tai –neutrali teritorija.

– Yra 1972 metų dvišalis susitarimas tarp Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos. Vienas susitarimo punktų konkrečiai kalba apie orlaivius ir laivus. Teigiama, kad orlaivių vadovai turi būti itin atidūs, kad dėl neapdairumo orlaivis nepriartėtų prie kito orlaivio. Susitarimu neleidžiama imituoti atakų prieš orlaivius ar laivus, negalima atlikti akrobatinio skraidymo elementų virš laivų. Tačiau tai, kas vyko praėjusią savaitę Baltijos jūroje, kai rusų naikintuvas praskrido vos kelių metrų atstumu virš vieno galingiausių Europos vandenyse karo laivų, rodo, kad būta realios grėsmės ir laivo kapitonas tai galėjo traktuoti netgi kaip pavojų. Ką apie tai manote?

A. Paulauskas: Pacituosiu JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry žodžius. Jis sakė, kad tokiu manevru praskridęs lėktuvas gali sulaukti atsako, kad amerikiečiai turėjo teisę numušti rusų lėktuvą ir daugiau Amerika tokių dalykų netoleruos. Minėtas 1972 metų susitarimas atsirado, nes šaltojo karo metu tokių incidentų buvo labai daug. Šis susitarimas galioja, nors Sovietų Sąjungos nebėra. Susitarimo turi būti laikomasi ir dabar.

– Rusija aiškiai demonstruoja, kad laužo galiojančius tarptautinius susitarimus. Ponia Šešelgyte, kaip tai vertinate?

Tai toli gražu ne pirmas susitarimas, kurį pastaraisiais metais Rusija sulaužė. Sulaužytas Budapešto susitarimas, pasitraukta iš konvencinių pajėgų sutarties. Rusija aiškiai deklaruoja, kad dabartinė pasaulio tvarka su dabartine tarptautine teise jos netenkina, ji norėtų bandyti keiti šią tvarką, perrašyti tam tikras sutartis. Tai labai pavojingas žaidimas. 1972 metų susitarimas buvo pasirašytas suprantant, kad, esant įtemptiems dviejų šalių santykiams, bet kokia maža klaida gali sukelti didelius eskalacinius veiksmus ir netgi branduolinio karo pavojų. Kai vyksta konfliktas, yra labai svarbūs tam tikri kanalai, kuriais bendraujama ir raudonos linijos, kurių priešininkams negalima peržengti.

– Kai Rusija Sirijoje įvedė savo karines pajėgas ir antpuoliuose dalyvavo aviacija, rusai derino veiksmus su amerikiečiais, kad neįvyktų orlaivių susidūrimai. Teisininkų teigimu, šiuo atveju laivo kapitonas, manydamas, kad laivui iškilo realus pavojus,  turėjo teisę numušti rusų karinį orlaivį ir net visus juos. Tačiau sunku net įsivaizduoti, kokios būtų pasekmės?

A. Paulauskas: Įsivaizduokime situaciją: atskrenda trys kariniai lėktuvai, kurie neatsako į jokius šaukinius, išankstiniai perspėjimo radarai neveikia. Ką gali galvoti laivo vadas? Jis per kelias sekundes privalo įvertinti situaciją, priimti sprendimą, kuris nesukeltų sunkių pasekmių. Rusų skrydis virš karinio laivo buvo labai neatsakingas ir pavojingas, galėjęs sukelti labai sunkias pasekmes.

M. Šešelgytė: Jei provokacija pasikartotų ir amerikiečiai nuspręstų numušti rusų lėktuvą, kamuolys persiristų į Rusijos pusę. Kaip sureaguotų Putinas? Vieną kartą jis jau patyrė pažeminimą, kai Turkijos pajėgos numušė jo lėktuvą.

– Turkijos prezidentas buvo aiškiai pasakęs: dar kartą įskrisite į mūsų teritoriją, lėktuvą numušime. Kaip pasakė, taip ir padarė.

Taip. Nepaisant to, lėktuvo numušimas buvo traktuojamas kaip didelis įžeidimas, imamasi sankcijų prieš Turkiją, ji dabar yra Rusijos priešas numeris vienas. Tačiau Rusijos visuomenės akyse V. Putinas patyrė pažeminimą, nes jo, kaip stipraus vadovo, neleidžiančio skriausti rusų ir jų karinių pajėgų, įvaizdis smarkiai susvyravo. Ar atlaikytų V. Putinas antrą išbandymą? Situacija iš tiesų pakankamai pavojinga.

– Ir labai trapi. Vienas incidentas iš esmės gali aukštyn kojomis apversti stabilumą Europos kontinente? Ką apie tai manote?

A. Paulauskas: Po Turkijos žingsnio V. Putinas kurį laiką buvo pasimetęs. Jis kalbėjo, grasino, tačiau nežinojo ką daryti, kaip reaguoti. Rusams būdingas veidrodinis atsakas, jie stengiasi parodyti, kad jei jūs mums, tai ir mes jums. Jei V. Putinas patirtų dar vieną smūgį, jis turėtų galvoti apie atsaką.

Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Autoriai: Edmundas Jakilaitis

Komentarai (4)