Pristatytos Lietuvos energetikos strategijos gairės: nuo atsinaujinančių šaltinių iki atominės energetikos ()
Mokslininkai bei Energetikos ministerija ketvirtadienį pristatė naujos nacionalinės energetikos strategijos gaires. Tai dar nėra galutinis dokumentas, o tik jo gairės, dėl kurių dar reikės diskutuoti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Energetikos ministras Rokas Masiulis sako, kad dėl Visagino atominės elektrinės dar nėra nuspręsta, tačiau ji galės būti statoma, siekiant turėti didesnę vietinę gamybą.
„Jeigu bus nuspręsta turėti didesnę vietinę gamybą, bus svarstomas atominės elektrinės klausimas. O kaštai – antraeilis klausimas. Tada rinktumės ar tai būtų atominė, ar dujų energetika, ar kokia kita gamyba“, – sakė R.Masiulis.
Jo teigimu, atominė energetika svarstant naująją nacionalinę energetikos strategiją yra, tačiau ar bus vystoma – neaišku, tai priklausys ne tik nuo ekonominių, bet ir nuo politinių sprendimų.
Šiuo metu pateiktas labai platus variantų spektras, tačiau ministro teigimu, toks ir buvo tikslas.
„Kai bus surinkta informacija iš visų įstaigų, tada ir bus galutinis variantas. Jeigu taip nedarytume, tektų pradinį variantą plėsti. Aišku rizika yra, kad toks apibrėžtumas nedidelis“, – teigė R.Masiulis.
Rudenį tikisi patvirtinti
Kalbant apie strategiją, iškyla eilė klausimų. Vienas svarbiausių – vietinės gamybos dydis.
„Lietuva turi vystyti vietinę gamybą. Mes dabar daug importuojanti valstybė. Didesnis klausimas, kokią gamybą vystyti. Reikia žinoti, kiek vystyti tą, kuri apsimoka ir tą, kuri neapsimoka, kad turėtume energetinį saugumą“, – sakė R.Masiulis.
Jo teigimu, visi šie klausimai atviri ir bus diskutuojama su visomis politinėmis partijoms, siekiant eliminuoti atvirus klausimus iki minimumo.
„Tikimės, kad rudenį Seime pavyks patvirtinti strategiją. Jeigu tarp partijų bus dideli nesutarimai, tai gali ir neturėti prasmės, tada paliksime 1-2 atvirus klausimus naujai vyriausybei“, – pridūrė R.Masiulis.
Strategija – didelis darbas
Ministro teigimu, energetikos strategijos sukūrimas – didelis darbas. „Estai strategiją kuria jau tris metus, Švedai davė du metus atlikti pradinę strategijos analizę. Mes šiek tiek greičiau dirbame, tempas neblogas“, – sakė R.Masiulis.
Jo teigimu, planas bus pristatomas ir kaimynams.
„Jau dabar aplankėme aplinkines šalis, aptarėme, kokie yra jų prioritetai, turime į Lietuvą žiūrėti ne kaip į atskirą šalį, bet numatyti ir tarptautinį kontekstą.
Šiuo metu yra daugybė sričių, kurias norėsime detaliau aptarti su specialistais, vartotojais, profesionalais. Norime išgryninti strategijos projektą. Esame pasiruošę per artimiausisu porą mėnesių aplankyti tiek mokslo bendruomenę, tiek energetikos profesionalus“, – sakė ministras.
Strategija – iki 2020 metų
Lietuvos energetikos instituto bei kitų mokslininkų parengtame naujos nacionalinės energetikos strategijos projekte rašoma, kad tuo atveju, jeigu būtų pastatyta Visagino AE, jos gamybos apimtis 2040-2050 metais tektų riboti, mat kitu atveju Lietuva neatitiktų Europos Komisijos rekomendacijų iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintai elektrai.
Be to, dokumente teigiama, kad Visagino AE šalies energetinį saugumą būtų padidinusi, jeigu būtų pastatyta dar iki SGD terminalo bei elektros jungčių. Tačiau elektrinė labiau prisidėtų prie saugumo, pabrangus energetiniams ištekliams.
Strategijoje, kurią, tikimasi, patvirtins dar šios kadencijos Seimas, taip pat nurodoma, kad didžiausias dujų poreikis Lietuvoje būtų tuo atveju, kai Visagino AE nebūtų statoma, o dėl nepalankių elektros importo sąlygų šalyje būtų pagaminama 80 proc. reikiamos elektros.
Dabartinėje strategijoje numatyti pagrindiniai energetikos tikslai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2020 metų ir plėtros gairės iki 2030 ir 2050 metų. Joje numatyta, kad per dešimtmetį planuojamos 6,4-7,8 mlrd. eurų vertės valstybės, Europos Sąjungos ir privataus kapitalo investicijos kasmet leis sutaupyti apie 1 mlrd. eurų, išleidžiamų energijos išteklių importui.
