Gegužės aštuntąją Vokietija pasiekė rekordą – tą saulėtą ir vėjuotą dieną atsinaujinantys šaltiniai teikė 87% vartojamos elektros galios (55 GW iš 63 GW). Dėl to elektros energijos kaina taip sumažėjo, kad tapo neigiama. Praktiškai tai reiškia, kad vartotojams už sunaudotą elektros energiją buvo mokama.

Vokietija tokiam proveržiui nebuvo visiškai pasiruošusi. Dujinės elektrinės dėl energijos pertekliaus buvo sustabdytos, tuo tarpu atominės ir kūrenamos anglimi dirbo nuostolingai. Tokie sunkumai drauge su stipria alternatyviosios energetikos priklausomybe nuo kintančių oro sąlygų, skatina jos kritiką. Skeptikai teigia, jog dėl to atsinaujinantys energijos šaltiniai pasmerkti aprūpinti mus energija tik iš dalies, ir tai ginčytina nuomonė. Vėjas iš tiesų pučia ne visada, tačiau tai nereiškia, kad kitose vietose tuo pat metu jo irgi nėra – taigi, būtina sukurti didelį vėjo elektrinių tinklą.

Visiškai prie atsinaujinančių energijos šaltini Vokietija žada pereiti iki 2050 metų. Ir ji ne vienintelė to siekianti. Yra šalių, kurios tai jau atliko, tarkime, Islandija, Paragvajus ar Norvegija, kuri savo vidinius energijos poreikius patenkina iš alternatyvių šaltinių ir tuo pačiu lieka vienu iš stambiausių pasaulyje naftos ir dujų eksportuotojų. 2015 metų kovo mėnesį Kosta Rika paskelbė, kad 75 dienas dėl užsitęsusių liūčių naudojosi tik alternatyvia energetika. Vieną 2015 metų liepos dieną, 140% Danijoje sunaudojamos elektros energijos tiekė vėjo jėgainės. Beje, „atliekamą“ energiją šalis tada eksportavo į Vokietiją, Norvegiją ir Švediją. Pernai lapkritį Žemutinės Austrijos žemės vadovas sakė, kad dėl Dunojaus HE, o taip pat kiti alternatyvieji energijos šaltiniai tiekia pakankamai energijos, ir provincija nebereikia anglį deginančių elektrinių. Kaip aiškina Quartz, atsinaujinančių energijos šaltinių pergalę prieš iškastinius šiose šalyse užtikrino du faktoriai: gausūs gamtos ištekliai ir nedidelis gyventojų skaičius.

2015 metai buvo atsinaujinančiai energetikai buvo patys sėkmingiausi. Į ją plūstelėjo investicijos, dvigubai viršijančios investicijas į iškastinius energijos šaltinius, rašė Bloomberg agentūra. Be to, tarp investuojančiųjų į alternatyviąją energetiką yra ir stambios naftos kompanijos: gegužės 9 dieną Prancūzijos koncernas Total SA, jau turintis saulės elementų gamintojos SunPower Corp, akcijų, paskelbė sudaręs $1,1 mlrd sandėrį su kitu elementų gamintoju, Saft Groupe. Be to, dabar naftos kompanija Exxon Mobil Corp. drauge su FuelCell Energy Inc. stengsis sumažinti iškastinį kurą naudojančių elektrinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Naftos kompanijų investicijų į švarią energetiką šaknys siekia dar praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį. Visgi, kaip Bloomberg sakė ClearView Energy Partners analitikas Timoty Fox, kol kas dar anksti spręsti, ar Exxon Mobil ir Total SA pavyzdys yra bendra naftos kompanijų tendencija. Gali būti, tai tėra bandymas apsidrausti, jei alternatyvioji energetika galutinai nugalės tradicinę.

Alternatyvioji energetika pinga ir vystosi, kai tuo tarpu, iškastinio kuro kainos krenta ir investicijos traukiasi. Skaičiuojant nuo aštuntojo dešimtmečio, saulės energijos gamyba atpigo 150 kartų. Nuo 2000 metų jos apimtis spėjo padvigubėti jau septynis kartus, vėjo energija per tą patį laiką padvigubėjo keturis kartus. Ligi 2018 metų saulės energijos apimtis turėtų vėl padvigubėti, o vėjo energijos išaugti pusantro karto. O Bloomberg New Energy Finance skaičiavimais, kas kartą, kai vėjo energijos gamyba padvigubėja, jos kaina sumažėja 19%, o saulės – 24%.

Анастасия Зырянова
slon.ru

Komentarai (19)