Rugpjūčio pradžioje Rusija NATO šalims bei Baltijos jūros regiono valstybėms išsiuntė pasiūlymą Maskvoje apsvarstyti priemones, kurios padėtų užtikrinti karinių orlaivių skrydžių saugumą virš Baltijos jūros. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad iš anksto džiaugtis nevertėtų, mat Rusija niekada nieko nesiūlo už dyką.

Krašto apsaugos ministerija patvirtino, kad Lietuva „išsamiai išnagrinės ir apsvarstys“ Rusijos pasiūlymus NATO dėl priemonių užtikrinti karinių orlaivių skrydžių saugumą virš Baltijos jūros“.

Tokią poziciją ministerija išsakė po to, kai Rusijos gynybos ministerija pareiškė esanti pasirengusi konsultacijoms su Lietuva ir kitomis regiono šalimis, kad būtų užtikrinti karinės aviacijos skrydžiai su įjungtais atsakikliais. Į Maskvą jau yra pakviesti NATO ir Aljansui nepriklausančių Baltijos jūros regiono valstybių kariniai atašė.

Viena vertus, skrydžių saugumas virš Baltijos jūros yra vienas Aljanso prioritetų. Per pastaruosius metus tarptautinėje oro erdvėje padaugėjo pavojingų incidentų, kurių metu Rusijos ir NATO šalių orlaiviai vos nesusidūrė ore.

NATO viršūnių susitikime Varšuvoje liepą buvo patvirtinta, jog siekiant išvengti nesusipratimų ir didinti skaidrumą ir nuspėjamumą NATO lieka atvira dialogui su Rusija NATO ir Rusijos tarybos rėmuose.

Konkretus pasiūlymas pateiktas iš formaliai neutralios pusės – iš Suomijos. Šios šalies prezidentas Sauli Niinisto pasiūlė į Helsinkį atvykusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitarti, kad karo lėktuvai virš Baltijos visada skraidytų su įjungtais atsakikliais, dar vadinamais transponderiais.

Rusija itin džiugiai reagavo į tokį pasiūlymą, o V. Putinas netgi pareiškė, kad NATO orlaiviai esą dvigubai dažniau skraido su išjungtais atsakikliais.

Ir nors, konkrečių Rusijos pasiūlymo detalių KAM nekomentuoja, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo karininkė ir su radarais dirbusi karinių oro pajėgų kapitonė Džoja Tautvaišienė sutiko pakomentuoti kai kurias detales, susijusias su skrydžių saugumu.

Kas yra radiolokaciniai atsakikliai ir kodėl jie svarbūs?

Pasak kpt. Dž. Tautvaišienės, radiolokacinis atsakiklis yra prietaisas, kuris priima radaro signalus ir siunčia atgal atpažinimo kodą.

Maždaug kompiuterio dėžės dydžio prietaisas būna įrengtas orlaiviuose ir yra ypač svarbus skrydžio saugumo dalis. Pavyzdžiui, virš Lietuvos skraidantys orlaiviai turi ne tik pateikti skrydžio planą, bet ir įsijungti radiolokacinius atsakiklius, veikiančius „A+C“ arba „S“ režimu.

„A + C režimu veikiantys atsakikliai leis nustatyti tikslią orlaivio buvimo vietą ir aukštį, taip pat gali pranešti apie gedimus arba išduos kodą 7500 – tai reikš, kad lėktuvas yra užgrobtas. Tai – tik vienas keturių skaičių kodų aštuntainėje sistemoje, iš viso gali būti 4096 kodai, kurie priskiriami prie tam tikrų civilinių skrydžių. Kodą prieš pakilimą suteikia skrydžių vadovas“, – aiškino KOP karininkė.

Pavyzdžiui, po pernai metais įvykusios lėktuvo An-2 katastrofos Baltijos jūroje išleistas taisyklių pakeitimas – nevaldomoje oro erdvėje, t. y. Iki 3,3 km virš Kuršių marių ir teritorinių vandenų skrendantys orlaiviai privalo būti įjungę atsakiklius.

Ką reiškia, jei radiolokaciniai atsakikliai skrydžio metu yra išjungti?

Viena pagrindinių problemų pastaraisiais metais yra ta, kad būtent Rusijos kariniai orlaiviai tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skraido su išjungtais radiolokaciniais atsakikliais.

Anot kpt. Dž. Tautvaišienės, tai reiškia, kad pirminis dviejų dimensijų radaras siunčia elektromagnetinius impulsus į erdvę ir gauna atspindį, bet gauna tik pagrindinę informaciją apie orlaivio nuotolį, azimutą.

„Mes matome taškiuką ekrane, bet neturime jo konkrečios pozicijos – nežinome jo aukščio, skrydžio tikslo, orlaivio tipo. Antrinė radiolokacija reiškia, kad trijų dimensijų radaras turi tris antenas. Vadinamoji tardymo sistema siunčia užklausą – koduotą signalą.

Jei atsakiklis yra įjungtas, jis priima signalą, jį atpažįsta palygina su skrydžio vadovo priskirtuoju ir siunčia atsakymą. Bet orlaivio įgula gali neleisti savęs atpažinti ir neįjungia atsakiklio“, – teigė karininkė.

Kartais rusai deklaruoja, jog atsakikliai sugedo ore, ir išties yra buvę tokių realių atvejų, tačiau vargu ar galima paaiškinti visus tokius atvejus.

Mat jų yra daugybė, o tai rodo vadinamieji „Alpha scramble“ – NATO Oro policijos misijos naikintuvų pakilimai, skirti perimti ir identifikuoti radare užfiksuotą nežinomą orlaivį.

Šiuo atveju statistika – ne rusų pusėje. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, dėl virš Baltijos jūros skrendančių Rusijos karinių orlaivių NATO oro policijos naikintuvai 2013 metais buvo pakelti 47 kartus, 2012 – 44 kartus, 2011 – 37 kartus ir keturis kartus 2010 metais.

Viskas pasikeitė po Rusijos karinės invazijos Kryme, kai smarkiai pašlijo NATO ir Maskvos santykiai ir Aljansas turėjo sustiprinti savo Oro policijos misiją Baltijos šalyse – vietoje 4 naikintuvų, kurie nuo 2004 m. dengdavo visas Baltijos šalis, NATO Lietuvos, latvijos ir Estijos padangei saugoti skyrė beveik visą eskadrilę – 14 naikintuvų. Šiuo metu NATO oro policijos misiją vykdo 8 naikintuvai, kylantys iš Lietuvos ir Estijos.

Pastaruosius dvejus metus jie išties turėjo ką veikti – 2014 metais NATO naikintuvai kilo atpažinti apie 140 virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių, o 2015 metais – daugiau nei 160-ies lėktuvų. Kiekvienas iš šių išvardytų atvejų reiškia, kad Rusijos orlaiviai nesilaikė vienos iš kelių skrydžių saugumo taisyklių – nebuvo pateikę skrydžio planų arba neįjungę atsakiklių.

Pavyzdžiui, praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai du sykius atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį skridusį Rusijos žvalgybinį orlaivį IL-20. Abu sykius jis skrido skrido pagal planą, palaikė ryšį su skrydžių valdymo centrais, bet nebuvo įsijungęs radiolokacinio atsakiklio.

„Tokiais „Alpha scramble“ atvejais naikintuvai, kurie skraido poromis, pagal pirminę radiolokaciją nukreipiami link taikinio, patys savo radarais užfiksuoja orlaivius, nustato tikslią jų buvimo vietą, tada priartėja ir identifikuoja vizualiai“, – pasakojo kpt. Dž. Tautvaišienė.

Tačiau tuo „pasimatymas“ su rusais nesibaigia. Iš šimtų per pastaruosius kelerius metus perimtų Rusijos orlaivių ne vienas elgėsi pabrėžtinai agresyviai ir net pavojingai – priartėdavo pernelyg arti NATO lėktuvų, vartydavosi ore, taip sukeldami kone avarines situacijas.

Pavyzdžiui, šių metų kovo ir balandžio mėnesiais ypač pasižymėjo Rusijos lėktuvai, tarptautinėje oro erdvėje persekioję JAV žvalgybinius lėktuvus RC-135U bei JAV karo laivą „USS Donald Cook“. Virš pastarojo rusų lėktuvai Su-24 kelis sykius prašvilpė pavojingai arti denio.

Po to, kai JAV viešai piktinosi „neprofesionaliais ir neatsakingais“ rusų pilotų veiksmais – Rusija iš pradžių atrėžė, kad rusai esą elgėsi visiškai saugiai, o vėliau apkaltino pačius amerikiečius tuo pačiu – neva būtent didelių, lėtų ir nepaslankių, iš keleivinių lėktuvų „Boeing 707“ perdarytų JAV žvalgybos orlaivių RC-135U įgulos elgėsi „neprofesionaliai“ ir nebuvo įjungę atsakiklių.

Tiesa, patikrinus aviacijos mėgėjų tinklapio „Flightradar24“ informaciją išaiškėjo Rusijos melas – amerikiečių lėktuvą, jo skrydžio duomenis galėjo sekti kiekvienas norintis.

KOP atstovė Dž. Tautvaišienė patikino, kad NATO Oro policijos misijos naikintuvai ir netgi minėtieji JAV oro pajėgų lėktuvai RC-135U skraido su įjungtais atsakikliais. Tad Rusijos priekaištai gali būti visiškai nepagrįsti.

Be to, tai, ko prašo Rusija, jau yra pateikta: su rusų pilotais bandoma bendrauti civiliniais dažniais, mat viešai, neslepiant yra numatyti kodai, pagal kuriuos galima identifikuoti orlaivius.

Tačiau priartėjus NATO naikintuvams rusų orlaivių pilotai bando kontaktuoti su NATO orlaiviais Aljanso dažniais. Iš kur rusai žino šiuos riboto naudojimo dažnius ir ko siekia norėdami užmegzti ryšį su oro policijos naikintuvų įgulomis, galima tik spėlioti. Tačiau NATO procedūros tokiais atvejais yra aiškios – pereinama į kitą dažnį ir į rusų įgulų flirtavimus neatsakoma.

Bet juk rusų pasiūlymą visiems skraidyti su įjungtais atsakikliais galima vertinti tik teigiamai?

Dž. Tautvaišienės teigimu, savaime siūlymas visiems skraidyti su įjungtais radiolokaciniais atsakikliais gali būti sveikintinas: radarų operatoriams bus daug paprasčiau identifikuoti orlaivius, mat pagal atsakiklių kodus galima sužinoti visą informaciją.

Be to, civilinei aviacijai, kurios intensyvumas virš Baltijos jūros yra išaugęs, tai taip pat bus džiugi žinia – mažiau nežinomų grėsmių kelyje. Kol kas Rusijos sukurtą netvarką Baltijos šalių pareigūnai toleruoja sukandę dantis.

Pavyzdžiui, jeigu iš Kaliningrado be perspėjimo pakyla nežinomas ir skrenda virš Baltijos jūros su išjungtu atsakikliu, pirmiausiai regioninių skrydžių valdymo centrai teikia užklausas rusams – ar yra skrydžio planas? Rusams patvirtinus lyginama informacija, ja keičiamasi sparčiai.

Tačiau kilus menkiausiai abejonei gali būti keliami naikintuvai. Mat net jei Rusijos žvalgybiniai lėktuvai Il-20 skrenda pagal numatytą planą, nėra žinoma jų tiksli misija – kuo jie konkrečiai užsiima. Juo labiau, kad rusai dažniausiai nekreipia dėmesio net į priartėjusius NATO naikintuvus – nepavykus užmegzti ryšio skrenda savo keliais.

NATO naikintuvai stengiasi neskristi į buferinę zoną, esančią už 15 km nuo sienos. Rusai tokios procedūros nesilaiko ir netgi nevengia pažeisti Lietuvos oro erdvę. Ką tai rodo?

„Negaliu pasakyti. Galbūt tikrina budrumą, bet savo klaidų rusai niekada nepripažįsta. Tuo tarpu, pavyzdžiui, baltarusiai prieš 2 metus pripažino savo klaidą, kai naikintuvai vaikėsi paukščių pulką, manydami, kad ten oro erdvės pažeidėjas. Su baltarusiais turime tiesioginę karinę liniją, su Rusija nieko panašaus nėra“, – pabrėžė KOP kapitonė. Ji teigė, kad NATO šalys itin rimtai vertina procedūrų laikymąsi.

Paskutinį sykį, kai Lietuvos karininkas bandė ne pagal nustatytas procedūras derinti veiksmus su rusais, jis neteko savo pareigų. 2005 metais taip nutiko tuometiniam KOP vadui, pulkininkui Jonui Marcinkui, kuris, Lietuvos teritorijoje paskraidžius ir sudužus Rusijos naikintuvui Su-27, asmeniškai kelis sykius skambino pažįstamam Rusijos karininkui ir atskleidė slaptą informaciją.

Tiesa, kpt. Dž. Tautvaišienei pripažino, kad jeigu NATO ir Rusija susitarimas reikštų, jog visi orlaiviai skraidytų su įjungtais atsakikliais, tai sumažintų ir NATO Oro policijos misijos darbų apimtis – „Alpha scramble“ nereikėtų vykdyti taip dažnai.

Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, karybos ekspertas Deividas Šlekys mano, kad tame nebūtinai yra naudos Lietuvai.

„Tuomet jie gali pradėti kvestionuoti NATO oro policijos misiją – ypač ilguoju laikotarpiu gali kilti klausimų ir abejonių, tai kam iš viso reikalinga ta NATO oro policijos misija“, – perspėjo D. Šlekys.

Jis priminė, kad NATO Oro policijos misija vykdoma ne vien virš Lietuvos. NATO naikintuvai saugo Islandijos ir Slovėnijos oro erdvę, be to, ironiška, kad prieš 9 metus Lietuvos oro erdvę saugojusi Rumunija patiko liko be naikintuvų ir dabar kartu su Bulgarija kliautis kitų NATO šalių vykdoma Oro policijos misija. Be to, anot D. Šlekio, reikia nepamiršti, kad Rusija niekada nieko nesiūlo už dyką.

„Juk būtent Rusijos lėktuvai skraidė agresyviai ir kėlė incidentus, o dabar siūlo saugumą. Panašu į reketininko logiką, kai gatvėje tau pasiūlo apsaugą, atsisakai, o tada naktį išdaužo langus ir dar sykį pasiūlo tą patį“, – ironizavo D. Šlekys.

Komentarai ()