„Visi Europos dyzeliniai varikliai yra griuvenos ir atgyvenos, o naujos technologijos sustabdytos dėl komercinių tikslų“ (35)
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
EK atstovė L. Caudet patikslina, kad EK šiemet ėmėsi raginti šalis nares tirti esamą padėtį. Europos Parlamentas taip pat sudarė specialią komisiją. Vadinamasis „Dyzelgeito“ skandalas paspartino ilgai vilkintus automobilių testavimo tvarkos pakeitimus, jie įsigalios kitą rudenį – laboratorinių testų nebepakaks. Visgi L. Caudet pripažįsta, kad iki šiol į priekį pasistūmėta nedaug.
„Kilus „Volkswageno“ skandalui, mes kreipėmės į šalių vyriausybes išsiaiškinti, ar automobilių su panašia programine įranga yra jų šalyse ir kiek ši problema paplitusi. Turime rezultatus iš Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Italijos – tik šių keturių šalių. Vadinasi, praėjus metams, mes vis dar nežinome problemos masto ir tai kelia nerimą“, – neslepia L. Caudet.
Jos teigimu, apibendrintai galima pasakyti, kad aiškūs nelegalių įrenginių naudojimo atvejai būdingi tik „Volkswagenui“, nors Vokietija taip pat turi duomenų apie „Fiat“ markės automobilius. „Tačiau kiti gamintojai naudoja panašią įrangą, kurią pateisina kaip skirtą teisėtai variklio apsaugai. Kad padarytume savo išvadas, turime surinkti papildomos informacijos“, – kalba EK atstovė.
EK taip pat teikia siūlymus keisti tvarką įvedant saugiklius, galiojančius JAV, kur kilęs skandalas ir paskatino griežtinti gamintojų kontrolę Europoje.
„Vienas skirtumų yra tas, kad JAV įpareigoja gamintojus pateikti automobilyje naudojamą išmetamųjų teršalų ribojimo strategiją. Turint tokią informaciją, galima nustatyti galimus netinkamo elgesio atvejus. Todėl mes sausį pasiūlėme pakeisti automobilių patikros sistemas prieš tiekiant jas į rinką. Šiuo metu už tai atsakingos nacionalinės institucijos. Tai irgi sukelia sunkumų Europos Komisijai. Mes neturime galios atlikti tyrimų ar skirti baudų. Tad šiokios tokios išvados padarytos ir veiksmų imtasi“, – teigia L. Caudet.
Savo ruožtu visuomenininkai primena, kad azoto junginiai yra toksiškos dujos, galinčios sukelti kvėpavimo takų sutrikimus, astmos priepuolius ir net vėžį. Tyrimai rodo, kad Europoje dėl oro taršos azoto junginiais kasmet pirma laiko mišta 72 tūkst. žmonių, o miestuose didžiausias šių teršalų šaltinis yra būtent dyzeliniai automobiliai. Todėl pabrėžiama, kad visi išmetamųjų teršalų klastojimo atvejai turi labai konkrečias pasekmes – dėl to miršta žmonės.
Dyzelinių automobilių naudojimas nebepateisinamas
Todėl siūloma atšaukti labiausiai teršiančius automobilius, griežtinti testavimo sistemą ir sparčiau pereiti prie hibridinių bei elektrinių automobilių – taip, kaip daro JAV ir Azijos gamintojai. Vienas iš argumentų – to nepadarius, šie taršūs automobiliai ištisus dešimtmečius kels pavojų europiečių sveikatai, ypač Rytų Europos šalyse, kurių automobilių parkas ir taip senas.
Transporto inžinierius ir darnaus judumo specialistas dr. Martynas Starevičius sako, kad europiečiams teks apsišarvuoti kantrybe: „Užklausiau „Volkswageno“ atstovo, kodėl visi Vokietijos gamintojai rodo tik konceptualius modelius, bet masinės jų gamybos nėra.
Atsakymas buvo toks:
„Mes labai daug investavome į savo vidaus degimo variklių technologijų atnaujinimą ir turime atsiimti tuos pinigus. Kai pribręs reikalas, tikrai pamatysite naujus vokiškus elektromobilius.“
Ir tikrai – paskutiniu metu Norvegijoje jau galima pamatyti ir elektrinių „Golfų“, ir kitų vokiečių gamintojų gaminių.“
Tačiau J. Poliscanova įsitikinusi, kad be nepriklausomos europinės priežiūros sistemos reikalai nepajudės, nes šalys suinteresuotos ginti savo pramonės interesus. Ji taip pat atkreipia dėmesį į kitą problemą – istoriškai atsiradusią Europos priklausomybę nuo dyzelinių automobilių. Pasak jos, pasaulyje vienas iš 20 automobilių yra dyzelinis, o Europoje – kas antras.
„Taip, 10-ajame dešimtmetyje jie buvo efektyvesni už benzininius automobilius. Tačiau daug kas pasikeitė – naujausi tyrimai rodo, kad tas skirtumas dabar labai nedidelis. CO2 išmetimai yra panašūs, o kitų teršalų dyzeliniai varikliai išmeta kur kas daugiau. Svarbu paminėti, kad benzininiai varikliai yra patrauklesni pereinant prie hibridinių automobilių, nes yra pigesni. Todėl dyzelinių automobilių naudojimas su tikslu mažinti šiltnamio dujų išmetimus yra nebepateisinamas, nors kažkada tai buvo politinis sprendimas Europoje siekiant paremti vietos pramonę“, – teigia J. Poliscanova.
Visuomenininkai taip pat mano, kad ES institucijos turėtų didinti spaudimą vyriausybėms, o šios savo ruožtu siekti kompensacijų daugiau kaip 8 mln. vartotojų, kurie įsigijo automobilius su neteisėta „Volkswageno“ programine įranga.
Vis dėlto Europoje raginimai „Volkswagenui“ savarankiškai inicijuoti tokias kompensacijas iki šiol buvo nesėkmingi. O vartotojų klausimus kuruojantis EK direktoratas teigia, kad „Volkswagenas“ pažeidė vartotojų teisių apsaugos įstatymus 20 ES šalių, ir ragina vyriausybes imtis veiksmų prieš bendrovę. Dienraščio „Financial Times“ žiniomis, rugpjūtį Italija tapo pirmąja ES nare, nubaudusia „Volkswageną“ maksimalia 5 mln. eurų bauda už rinkodaros taisyklių pažeidimus.
Vaida Pilibaitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“
