Masinis sekimas, pavogti duomenys, slaptažodžiai ir piktnaudžiavimas slapta informacija – visa tai kėsinasi į jūsų privatumą internete. Pasak saugumo ekspertų, kol dauguma vartotojų nori mėgautis interneto teikiamais malonumais, programišiai siekia iš to išpešti apčiuopiamos naudos.

Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad nerimą kelia ne vien naujienos apie kenkėjiškų programų įsilaužimus ir paviešintus asmeninius duomenis (intymius vaizdo įrašus ar nuotraukas), vartotojams žymiai nemalonesnė mintis, kad bet kurią akimirką jie gali būti stebimi per asmeninio kompiuterio internetinę kamerą.

Prieš dvejus metus pasirodė internetinė svetainė „insecam.org“, kurioje buvo galima peržiūrėti virš 70 tūkstančių neapsaugotų, prie interneto prijungtų kamerų gyvai transliuojamą vaizdą. Tarp įmonių, restoranų, mokyklų bei kitų įstaigų apsaugos kamerų buvo įtrauktos ir privačius namus, jų kiemus filmuojančios kameros.

Nuo to laiko „insecam.org“ sumažino viešai publikuojamų kamerų skaičių maždaug penkis kartus, tarp pasiekiamų transliacijų nebeliko privačių namų. Tačiau šis incidentas iki šiol primena, kokie pažeidžiami gali būti prie interneto prijungti ir tinkamai neapsaugoti įrenginiai.

„Kuo daugiau galimybių filmuoti, tuo daugiau pažeidžiamumo, – tvirtina saugumo sprendimų specialistas Deividas Švėgžda. – Dabar beveik kiekvienas naujas kompiuteris, išmanusis telefonas ar planšetė turi integruotą internetinę kamerą. Be to, kad šis įrenginys suteikia galimybę žmonėms bendrauti ir fiksuoti norimas akimirkas, jis atveria kelią grėsmei būti sekamam, o vėliau šantažuojamam“.

Pavyzdžiui, 2014 m. pabaigoje Anglijoje buvo suimtas Stefan Rigo, kuris pasinaudojęs kenkėjiška programa „Blackshades RAT“ įsilauždavo į kompiuterių internetines kameras ir paslapčia stebėdavo savo aukas net po 12 valandų per dieną.

Interneto vojeristas išsisuko su 20 savaičių areštu ir 200 valandų viešųjų darbų, be to, 7 metams buvo įtrauktas į seksualinių nusikaltėlių registrą.

Saugumo ekspertai išskiria dar vieną pažeidžiamų interneto įrenginių rūšį – maršrutizatorius. Jų panaudojimas blogais tikslais svyruoja nuo aukos el. bankininkystės duomenų pasisavinimo iki įrenginių pavertimo kenksmingu „botnet“ tinklu, ar dar blogiau – DDoS atakų platinimui internete.

„Tiesą sakant, be saugumo sprendimų ar minimalių vartotojo pastangų, pavyzdžiui, pakeisti maršrutizatoriaus numatytąjį slaptažodį, beveik bet koks įrenginys gali tapti kibernetinių nusikaltėlių taikiniu. Vartotojams derėtų atpažinti silpnąsias savo tinklo vietas, jas taisyti ir ugdyti tinkamus naršymo internete įpročius: nespausti nežinomų nuorodų, nesisiųsti ir nediegti nelegalių, nežinomų programų ir t.t.“, – teigia D. Švėgžda.

Savo ruožtu saugumo ekspertai jau kurį laiką rekomenduoja kompiuterių naudotojams užklijuoti internetinę kamerą, jei tuo metu ja nesinaudojama. Šio patarimo laikosi pats „Facebook“ įkūrėjas Mark Zuckerberg ir FTB vadovas James Comey.

Turintiems maršrutizatorius namuose patariama pakeisti gamyklinį slaptažodį į gerokai sudėtingesnę raidžių ir skaičių kombinaciją. Be to, visi prie namų interneto tinklo besijungiantys įrenginiai turi būti apsaugoti patikimomis antivirusinėmis programomis.

Komentarai ()