Mokslinis tyrimas apie žmonių sekimą Lietuvoje: kaip viskas vyksta ir kas tuo užsiima ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
– Kokia situacija dėl prašymų suteikti leidimą klausytis telefoninių pokalbių 2015-aisiais?
– Įsigaliojus Kriminalinės žvalgybos įstatymui (KŽĮ), dviem žvalgybos tarnyboms ėmus veikti pagal specialų Žvalgybos įstatymą (t. y. slaptus tyrimo veiksmus sankcionuojant ne pagal KŽĮ ir nedalyvaujant prokurorui), stebima stabili prašymų mažėjimo tendencija, duomenys apie tai pateikti metinėje prokuratūros veiklos ataskaitoje.
– Kokias priežastis įvardytumėte, kad tenkinama didžioji dalis (2014-aisiais net 97 proc.) prašymų?
– Vertinant prašymų patenkinimo statistiką kaip galimą veiklos kokybės bei atsakingų pareigūnų įsigilinimo į prašymų pagrįstumą rodiklį, svarbu pažymėti, kad prokurorai ne vien kontroliuoja tokių veiksmų teisėtumą, tačiau pagal įstatymų jiems priskirtas funkcijas yra ir kriminalinės žvalgybos subjektų bei ikiteisminio tyrimo institucijų partneriai siekiant visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų užkardymo, jų atskleidimo.
Šis bendradarbiavimo aspektas nulemia tai, kad minėtų institucijų pareigūnai, o reikiamais atvejais ir vadovai, dar iki formalizuotų prašymų teikimo pasitarimų metu nuolat aptaria, konsultuojasi atliekamų tyrimų klausimais. Tais atvejais, kai prokurorui susipažinus su tyrimo duomenimis kyla pagrįstų abejonių dėl duomenų kreiptis į teismą pakankamumo, tyrimo institucijos į prokurorą dažniausiai net nesikreipia, nes jo pozicija ir vertinimas jiems yra žinomas.
– Kokie dažniausi prašančiųjų suteikti leidimą klausytis pokalbių motyvai?
– Vertinant kreipimųsi motyvus visada atsižvelgtina į tai, kad, išplitus moderniosioms komunikavimo technologijoms, didžiulė dalis žmonių bendravimo natūraliai persikėlė į virtualią erdvę – informacija perduodama elektroninių ryšių tinklais (pokalbiai, susirašinėjimas, socialiniai tinklai, kt.).
Dėl akivaizdaus tokių technologijų patogumo nusikalstamas pasaulis taip pat ėmė aktyviai jomis naudotis. Neretai net pačios veikos yra padaromos virtualioje erdvėje, nemažai jų rengimo, planavimo veiksmų taip pat atliekama joje.
Svarbu paminėti ir tai, kad pokalbių klausymasis vertintinas kaip kompleksinių kriminalinės žvalgybos veiksmų sudedamoji dalis. Kiekvienas metodas, būdas yra individualus, papildantis kitus, labiau tradicinius (sekimas, agentūrinė veikla ir pan.). Nagrinėjant prašymus kreiptis dėl sankcionavimo įvertinama visa visuma, kitų metodų panaudojimo aplinkybės, jų rezultatyvumas.
– Gal turite informacijos, kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste dėl prašymų tenkinimo skaičiaus?
– Specialių analitinių tyrimų šiuo klausimu prokuratūra neatlieka, tačiau, vertinant globalias nusikalstamumo tendencijas, naujas iškylančias grėsmes, pagrįstai manytina, kad visuomenės saugumo lygis ir žmogaus teisių į privataus gyvenimo neliečiamumą užtikrinimas visuomet bus tam tikro balanso tarp šių vertybių klausimas.
Griežtinant tokių teisių ribojimo atvejus teisėsaugos institucijų veiklos efektyvumas menks. Ir atvirkščiai – didėjant teisėtoms tokioms galimybėms, jų veikla bus efektyvesnė, tačiau šiuo atveju visuomet kils ir didesnės piktnaudžiavimo suteiktais įgaliojimais grėsmės.
Pažymėtina, kad viešojoje erdvėje diskutuojami tokių galimų piktnaudžiavimų mastai neretai yra nepagrįstai sureikšminami, neatsižvelgiama į tai, kad specialiosios technikos, leidžiančios privatiems asmenims naudoti iš esmės tuos pačius kaip ir specialiųjų tarnybų metodus prieinamumas kasmet didėja, o tokios technikos civilinė apyvarta yra sunkiai kontroliuojama (laisvo prekių judėjimo principas, licencijuojančių ar kontroliuojančių institucijų nebuvimas, apsunkintas panaudojimo atvejų identifikavimas ir kt.).
