Išskirtiniai lietuvių mobiliųjų telefonų pirkimo įpročiai: tai kas veikia visur, Lietuvoje neveikia (3)
Net 86 proc. Lietuvos gyventojų išmanųjį telefoną pirktų ten, kur gautų geriausią kainos pasiūlymą. Rinkdamiesi telefoną lietuviai atsižvelgia į ekspertų nuomonę, o štai reklama žiniasklaidoje jų neįtikina.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kokios sąlygos lemia Lietuvos bei Latvijos ir Estijos gyventojų apsisprendimus, perkant naujus išmaniuosius telefonus? Baltijos šalių gyventojų pirkimo įpročius atskleidė naujausia bendrovės „GfK Retail and Technology“ ir kompanijos „Samsung“ inicijuota apklausa.
Karaliauja kaina
Nuomonė, kur geriausia įsigyti išmanųjį telefoną, panaši visose trijose Baltijos šalyse. Apklausos duomenimis, vartotojams svarbiausia, kad parduotuvės siūlytų konkurencingas kainas: Latvijoje tą pripažino daugiausiai, net 89 proc., o Lietuvoje ir Estijoje – kiek mažiau, po 86 proc. respondentų. Simonas Skupas, „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje, tokių rezultatų nelaiko netikėtais.
„Mes, kaip telefonų gamintojai, pastebime, kad Lietuvos gyventojams kainos ir kokybės santykis itin svarbus. Šiuo metu populiarėja vidutinio kainų segmento telefonai, kainuojantys 200–400 eurų. Pavyzdžiui, pernai vidutinės klasės „Galaxy A“ telefonų pardavimai Lietuvoje augo apie 30 procentų. Kartu kainos svarbą pirkėjams supranta ir pardavėjai – būtent dėl šios priežasties dauguma jų didelį dėmesį skiria specialiems pasiūlymams ir nuolaidoms“, – sakė S.Skupas.
Ieško patikimumo
Kaip rodo tyrimas, kitas svarbus veiksnys lietuviams renkantis išmanųjį – parduotuvės patikimumas: šį kriterijų nurodė 86 proc. Latvijos, 84 proc. Estijos ir 82 proc. Lietuvos gyventojų, o trečias – pardavėjų kompetencija ir produktų išmanymas. Anot S.Skupo, dėl šių priežasčių pardavėjai investuoja į konsultantų mokymus, tam, kad šie suteiktų profesionalią pagalbą pirkėjui. Pašnekovas pabrėžia, kad bet kokiu atveju patikimiausia įrenginius pirkti iš firminės gamintojo parduotuvės, kur pirkėjus aptarnaus geriausiai produkciją išmanantys specialistai, o gaminiai, neabejotinai, bus originalūs.
Internete perka nedrąsiai
Didžioji dalis apklaustųjų telefonus perka mobiliųjų operatorių, elektronikos arba specializuotose parduotuvėse. Daugiausiai tokiose parduotuvėse perkančiųjų yra Estijoje – net 82 proc., Lietuvoje ženkliai mažiau – 67 proc., Latvijoje dar mažiau – tik 63 proc. Nors skirtumai tarp Baltijos šalių vartotojų nemaži, matoma aiški tendencija išmaniuosius telefonus pirkti fizinėje parduotuvėje.
Situacija su internetinėmis parduotuvėmis kiek kitokia: nors pardavimai internete tendencingai auga, išmaniuosius telefonus Baltijos šalių gyventojai čia perka vis dar nedrąsiai. Apklausos duomenys atskleidžia, jog dažniausiai internetu telefonus perka Latvijos gyventojai – 32 proc., Lietuvoje tam ryžtasi mažiau, tik 26 proc. O estai, kurie neretai pavadinami labiausiai IT srityje pažengusia tauta Baltijos šalyse, internetu išmaniuosius užsisako rečiausiai – tą daro tik 13 proc. apklaustųjų.
Pasitikima ekspertais, bet ne reklama
Vis dėlto pirkti internetu ir internete ieškoti informacijos – ne tas pats. Beveik pusė Lietuvos gyventojų prieš perkant išmanųjį, ieško telefonų reitingų įvairiose svetainėse, patarimų tinklaraščiuose ir forumuose. Apklausa parodė, kad didelę įtaką renkantis išmanųjį daro ekspertų ir kitų autoritetingų šaltinių nuomonė. Tai ypač svarbu Lietuvos gyventojams – šį atsakymą rinkosi daugiau nei pusė (54 proc.) respondentų, Latvijoje – 49 proc., o Estijoje – 48 proc.
Įdomu tai, kad mažiausią poveikį apsisprendimui pirkti konkretų telefono modelį turi tiesioginė reklama televizijoje ir kituose žiniasklaidos kanaluose. Šis reklamos būdas įtikina tik maždaug kas dešimtą Baltijos šalių gyventoją. Tokie apklausos rezultatai leidžia daryti išvadą, jog išmaniuosius įrenginius tautiečiai renkasi apgalvotai, siekia objektyvaus gaminio vertinimo ir nėra linkę pasiduoti galimai šališkai informacijai ar gamintojų vilionėms. 2016 m. rugpjūčio mėnesį atliktoje apklausoje dalyvavo 2 107 15–74 metų amžiaus respondentų: 702 iš Lietuvos, 701 iš Latvijos ir 704 iš Estijos.
